Kaip nurodė jo vadybininkas Chrisas Roe, kino kūrėjas užgeso „klausydamasis „The Quiet Man“, vieno iš savo mėgstamiausių visų laikų filmų, muzikos“.
Po G.A.Romero mirties pasipylė pagarbos pareiškimai iš Holivudo ir kitur.
„Jis ramiai mirė miegodamas, po trumpos, bet agresyvios kovos su plaučių vėžiu. Jis paliko mylinčią šeimą, daugybę draugų ir kino kūrėjo palikimą, atlaikiusį ir toliau atlaikysiantį laiko išbandymą“, – sakoma Ch.Roe trumpame pranešime.
Nespalvota juosta „Gyvų numirėlių naktis“, kurios biudžetas buvo tik kiek didesnis kaip 100 tūkst. JAV dolerių, laužė to meto stereotipus: filme apie grupę žmonių, mėginančių išgyventi atgijusių numirėlių puolimą, pagrindinis vaidmuo buvo skirtas juodaodžiui aktoriui Duane'ui Jonesui.
Kai kurie kino kritikai vėliau teigė, kad ši juosta yra maištinga 7-o dešimtmečio JAV visuomenės kritika, o jos kruvinas realizmas kėlė asociacijas su vaizdais iš Vietnamo karo, tuo metu rodytų Amerikos televizijos.
„Gyvų numirėlių naktis“ pasaulyje uždirbo per 30 mln. dolerių; buvo sukurti penki šio filmo tęsiniai, tarp jų „Numirėlių rytas“ (Dawn of the Dead) ir „Numirėlių diena“ (Day of the Dead). Šie filmai davė pradžią ištisam Holivudo žanrui, tebegyvuojančiam iki mūsų dienų, nors režisierius pripažino, kad jam pačiam įtaką padarė 1954 metų Richardo Mathesono 1954 metų romanas „Aš esu legenda“ (I Am Legend).
1999 metais „Gyvųjų numirėlių naktis“ buvo įtraukta į JAV Kongreso bibliotekos Nacionalinį kino registrą tarp kitų „kultūriškai, istoriškai arba estetiškai reikšmingų“ juostų.
Tarp kitų pažymėtinų G.A.Romero darbų buvo 1981 metų filmas „Motorizuoti riteriai“ (Knightriders) apie trupę, inscenizuojančią viduramžių riterių kovas, bet vietoje žirgų naudojančią motociklus, taip pat 1982 metų trumpų siaubo filmų antologija „Siaubo kaleidoskopas“. Šių kino istorijų scenarijus sukūrė kitas šio žanro klasikas – rašytojas Stephenas Kingas (Stivenas Kingas).
Siaubo žanro pionierius
S.Kingas buvo vienas pirmųjų, pareiškusių pagarbą mirusiam režisieriui.
„Liūdna girdėti, kad mano mėgstamiausias bendradarbis – ir senas geras draugas – George'as Romero mirė. George'ai, kito tokio kaip tu nebebus“, – rašė jis.
Režisierius Eli Rothas savo ruožtu gyrė G.A.Romero už „pasipriešinimą rasizmui prieš 50 metų“, kai į „Gyvųjų numirėlių nakties“ aktorių kolektyvą buvo atrinktas D.Jonesas. Be to, E.Rothas priminė zombių filmų „krikštatėvio“ sukurtas žanro klišes: „Užkrečiamas įkandimas. Šūvis į galvą. Viskas.“
„George'as Romero nusipelnė gauti 5 proc. (honorarą) už kiekvieną filmą apie zombius, sukurtą po 1968 metų. Bet jis negavo. Ir jis visada klasiškai į tai reaguodavo“, – pridūrė kino kritikas Scottas Weinbergas.
2006 metų tamsaus fantastinio filmo „Pano labirintas“ (Pan's Labyrinth) kūrėjas Guillermo del Toro, tai pat prodiusavęs 2013 metų antgamtinę siaubo juostą „Mama“, rašė: „Romero mirė. Dabar sunku rasti žodžių. Netektis itin didžiulė.“
Dauguma G.A.Romero filmų buvo susukti Pitsberge arba šio miesto apylinkėse. Režisierius studijavo šiame mieste įsikūrusiame Carnegie-Mellono universitete.
Jis gimė 1940 metais Niujorke, kubiečio imigranto ir Amerikos lietuvės šeimoje, ir vaikystę praleido Bronkse.
Mirdamas jis paliko savo žmoną ir dukrą, kurios buvo šalia kino kūrėjo, kai jis užgeso, sakė Ch.Roe.