Nauja Italijos muzikos žvaigždė. Jokių etikečių neatitinkantis ekscentrikas. Italijos Lady Gaga.
Taip Italijoje kalbama apie liekną, ilgesingo žvilgsnio dainininką Achille Lauro, kurio kūną puošia tatuiruotės.
Prestižiškiausią Italijos muzikos sceną „Ariston“ teatre San Remo festivalyje Achille Lauro sudrebino daina „Me ne frega“ (išvertus iš italų k. „Man nusispjauti“).
Daina – lyg teatras
„Tai – himnas laisvei būti tuo, kuo nori. Kaip šv.Pranciškus, kuris atsisakė turtų, kad gyventų gyvenimą, kokio norėjo jis, o ne jo tėvai ar aplinka.
Daina noriu pasakyti, kad reikia spjauti į nurodymus ir visokias normas“, – sakė dainininkas, scenoje pasirodęs su mados namų „Gucci“ sukurtais šv.Pranciškaus, ekscentriškos Venecijos markizės Luisos Casati ir Anglijos karalienės Elžbietos I kostiumais.
Achille Lauro trokšta, kad jo dainos būtų ne tik tekstas ir muzika, bet ir teatrališkas meno kūrinys, pasiekiantis kuo daugiau žmonių per tas kelias minutes, kol trunka daina. Kad ji būtų ne vien išgirsta, bet ir pamatyta.
Kas slypi po kostiumais?
Veronoje gimusio ir Romoje augusio dainininko dokumentuose įrašytas Lauro de Marini vardas. Jo tėvai nebuvo muzikantai ir neturi nieko bendra su meno pasauliu.
Tėvas Nicola de Marini – Molizės universiteto profesorius, advokatas, gavęs prestižinį postą Kasaciniame teisme, o motina Cristina buvo valstybės tarnautoja.
Padoria vadinamoje šeimoje augusį sūnų tėvas auklėjo griežtai ir norėjo, kad jis sektų jo pėdomis: baigtų teisės mokslus ir siektų teisėsaugos pareigūno posto.
„Norėjau, kad sūnus sektų mano pėdomis, tačiau vieną dieną jis atsuko man nugarą, – pasakojo dėl provokacinių tekstų ir sceninio įvaizdžio italų Lady Gaga vadinamo dainininko tėvas. – Buvau jam per reiklus ir vieną dieną jis man pasakė būtent taip, kaip dainuoja savo žymiojoje dainoje: „Man nusispjauti, ką tu sakai ir ko tu nori, aš noriu eiti savo keliu ir tu turi man leisti juo eiti.“
Dainininko tėvas atviravo, kad po skyrybų su žmona atitolo nuo sūnaus, vaikinas pasuko kitokiu keliu ir pasinėrė į aplinką, labai tolimą nuo to pasaulio, kuriame jį stengėsi auginti.
„Mano tėvai yra sąžiningi, intelektualūs žmonės, abu jie taip stengėsi, bet niekada nesulaukdavo to, ko nusipelnė, – pasakojo Achille Lauro. – Mano pyktis ir kyla iš patirtų pažeminimų. Esu toks dėl to, kas nutiko mano šeimai. Mama man svarbiausias žmogus gyvenime. Tačiau toks gyvenimas, kokio jie norėjo, tiesiog ne man.“
Muzika padėjo nepaskęsti
Eiti savo keliu Achille Lauro nusprendė sulaukęs 14 metų, kai tėvai išsiskyrė. Jis metė mokyklą ir tėvų namus iškeitė į komunos namus Romos pakraštyje, kur jau gyveno jo vyresnėlis brolis.
Būtent čia, maištingų paauglių ir menininkų komunoje, Achille Lauro susipažino su repu, hiphopu ir pankroku. Tačiau kelias iki pripažinimo buvo ilgas ir duobėtas.
„Gyvenau skurde, miegodavau, kur pakliūva: ant galinės automobilio sėdynės, ant čiužinio draugų bute ar tiesiog ant grindų. Neturėjau nieko ir visa aplinka buvo be galo sunki.
Aplink buvo visa narkotinių medžiagų puokštė. Buvo labai lengva pasinerti į kvaišalus.
Netrukus pradėjau juos platinti ir užsidirbau pirmuosius pinigus“, – atviravo dainininkas.
Narkotinių medžiagų platintojo karjera truko neilgai.
„Mačiau, kaip vienas po kito mano draugai įniko į narkotikus, atsidūrė už grotų, pasiekė visišką dugną. O kai kuriems žaidimas su kvaišalais baigėsi mirtimi, – neslėpė Achille Lauro. – Aš, kaip ir daugelis mano aplinkos jaunuolių, nežinojau, ką noriu veikti gyvenime.
Tačiau skaudžiai mane palietusios draugų patirtys privertė susimąstyti. Supratau, kad taip gyventi nenoriu, ir pasinėriau į tai, kas man kėlė didžiausią aistrą – muziką.“
Nenuleido rankų
Pirmąsias dainas pradėjęs kurti su Romos gatvės repo muzikantais, ilgainiui Achille Lauro ėmė pinti pop-, hiphopo, pankroko ir net klasikinės muzikos elementus.
„Mano dainose yra viskas, ką išgyvenau: vienatvė, tuštuma, skausmas būti paliktam, pagalbos šauksmas, savianalizė. Kartu mano dainos yra ir noras rėkti, kad būti savimi, daryti tai, ką nori, reikia drąsos.
Tačiau vienintelis būdas eiti savo keliu yra nekreipti dėmesio į tai, ką apie tave mano pasaulis“, – sakė Achille Lauro.
Muzika ne tik išlaisvino jį iš pavojingų pančių ir atskleidė jo tikrąją esybę – ja dainininkas norėtų padėti kitiems išvengti pragaro, kokį jam teko patirti.
„Dainuoju tam, kad padrąsinčiau nešvaistyti laiko: kuo anksčiau supranti, ką norėtum daryti, kuo norėtum būti, tuo greičiau tai pasieksi. Sėkmė man nėra populiarumas. Sėkmė – tai ėjimas savo keliu. Žinau, kaip tai sunku.
Man prireikė penkiolikos metų, kad užlipčiau ant San Remo scenos.
Bet troškimas nuveda kur kas toliau nei pinigai“, – apie sunkų kelią iki muzikinių laimėjimų pasakojo dainininkas.
Kuria naują muzikos modelį
Dėl išskirtinės išvaizdos ir tekstų Achille Lauro nuolatos sulaukia įvairiausių kaltinimų homoseksualumu, krikščioniškų simbolių niekinimu.
„Aš nespraudžiu savęs į jokias seksualines normas ir tvirtai tikiu Dievą, – prisipažino dainininkas. – Tikiu aukštesne jėga, nesvarbu, kokį vardą jai duoda religija.“
Paauglystėje savo keliu nutaręs eiti dainininkas dabar ne tik vadinamas įdomiausia Italijos muzikos žvaigžde, bet ir sulaukė verslo gigantų pasitikėjimo.
Viena didžiausių pasaulyje muzikos įrašų kompanijų „Warner Music“ patikėjo Achille Lauro studijos „Elektra Records“ kūrybinio direktoriaus postą. Tai – pirmas kartas, kai toks svarbus tarptautinės studijos postas patikimas italų dainininkui.
„Elektra Records“ pasauliui pateikė tokias legendas kaip „AC/DC“, „Queen“, „The Doors“, šiuolaikinės muzikos žvaigždės Christina Perri, „Kaleo“, „Panic! At the Disco“, visą pasaulį dabar „Monkey Dance“ ritmu šokdinančią australę, žinomą „Tones and I“ slapyvardžiu.
„Achille Lauro yra netipiškas menininkas itališkos muzikos pasaulyje, – teigė „Warner Music Italy“ prezidentas Marco Alboni. – Jo kūrybiškumas ir meninė išraiška kuria visiškai naują modelį muzikos pasaulyje.“
Achille Lauro trykšta entuziazmu: „Kai žinai, ko nori, stengiesi ir dirbi, kai eini savo keliu, viskas tarsi savaime sukrinta į savo vietas.“
