96 metų monarchę nuo praėjusių metų spalio kamavo sveikatos problemos, dėl kurių jai sunku buvo vaikščioti ir stovėti.
„Šią popietę Balmorale ramiai mirė karalienė“, – rašoma pranešime, paskelbtame 18 val. 30 min. vietos (20 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Bakingamo rūmai apie jos mirtį pranešė trumpame pranešime. Paskelbtas 10 dienų nacionalinis gedulas.
„Karalius ir karalienė konsortė šį vakarą liks Balmorale, o rytoj grįš į Londoną“, – nurodo karališkieji rūmai.
Vyriausias iš Elizabeth II sūnų, 73-ejų Velso princas Charlesas, iškart perima sostą ir tampa karaliumi.
Anksčiau ketvirtadienį karališkieji rūmai buvo paskelbę, kad gydytojai „nerimauja“ dėl jos sveikatos ir rekomendavo ją toliau prižiūrėti medikams.
Pasklidus žiniai apie dar labiau sušlubavusią sveikatą, prie monarchės Londono rezidencijos – Bakingamo rūmų – ketvirtadienį susirinko minia.
Nepabūgę pliaupiančio lietaus, apie 100 žmonių susirinko prie rūmų vartų, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Bakingamo rūmai anksčiau ketvirtadienį pranešė, jog 97-uosius metus einančios karalienės Elizabeth II gydytojai nerimauja dėl jos sveikatos ir rekomendavo, kad ji „būtų toliau prižiūrima medikų“.
„Šį rytą dar kartą įvertinę karalienės sveikatos būklę jos gydytojai yra sunerimę dėl Jos Didenybės sveikatos ir rekomenduoja, kad ji būtų toliau prižiūrima medikų“, – sakoma Bakingamo rūmų pareiškime.
„Karalienė ir toliau patogiai laiką leidžia Balmorale“, savo valdose Škotijos aukštikalnėse, pridūrė rūmai.
Pas karaliene Škotijoje ketvirtadienį atvyko jos artimieji: 73-ejų sūnus princas Charlesas, 72-ejų princesė Anna, 62-ejų princas Andrew, 58-erių princas Edwardas ir vaikaitis princas Williamas.
Princas Harry taip pat atvyko į Škotiją pas karalienę, tačiau žmona Meghan jo nelydėjo.
Jungtinės Karalystės, Australijos, Kanados, Jamaikos, Naujosios Zelandijos ir kitų valstybių karalienė į istoriją įsirašė aukso raidėmis. Nuo 2016 m. ji buvo laikoma ilgiausiai valdančiu valstybės vadovu pasaulyje, taip pat ji buvo laikoma ilgiausiai valdančiu britų monarchu per visą šios šalies istoriją.
Per rekordinį valdymo laikotarpį karalienė susidūrė su ne vienu skandalu ir krize, kaip antai 1997-aisiais, kai tragiškai žuvo buvusi jos marčia princesė Diana (1961-1997) ar 2020-aisiais, kai jos anūkas princas Harry pareiškė atsisakantis britų karališkosios šeimos „aukšto rango“ narių statuso.
Panašu, kad su negandomis Elizabeth II susitvarkė nepriekaištingai – tarp britų ir kitų valstybių piliečių karalienė garsėjo puikia reputacija.
Elizabeth II karaliene tapo 1952-ųjų vasario 6-ąją po netikėtos savo tėvo karaliaus Jurgio VI mirties.
Karūnacijos ceremonija įvyko 1953 m. liepos 2 dieną. Tai buvo pirmoji monarcho karūnacijos ceremonija, transliuota per televiziją.
Apie asmeninio monarchės gyvenimo detales nebuvo žinoma daug. Karalienė niekada nedavė interviu spaudai, viešumoje ji laikėsi griežto protokolo.
1947 m. ji ištekėjo už Philipo Mountbatteno (1921-2021), geriau žinomo princo Philipo vardu. Per 73 metus trukusią santuoką jiedu susilaukė keturių atžalų: princų Charleso, Andrew ir Edwardo bei princesės Anne.
Karalienė garsėjo puikiu humoro jausmu, meile fotografijai, žirgams, korgių veislės šuneliams.
2006 m. spalį Elizabeth II lankėsi ir Lietuvoje. Jai suteiktas aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine.
Didžiuliai pokyčiai
Karalienė Elizabeth II į sostą atsisėdo būdama vos 25 metų, 1952-aisiais, ir įsiliejo į pasaulinę sceną, kurioje dominavo tokie politiniai veikėjai kaip kinų Mao Zedongas, Sovietų Sąjungos lyderis Josifas Stalinas ir JAV prezidentas Dwightas D. Eisenhoweris.
Jos 70 metų trukęs valdymas aprėpė dviejų amžių sandūrą, kai vyko didžiuliai socialiniai, politiniai ir technologiniai sukrėtimai.
Pasaulyje subyrėjo paskutiniai didžiulės Britanijos imperijos likučiai, namuose – „Brexitas“ sukrėtė jos karalystės pamatus, o jos šeimos nariai susidūrė su virtine skandalų.
Tačiau visą laiką Elizabeth II išliko populiari ir buvo ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir 14 buvusių britų kolonijų, įskaitant Australiją, Kanadą ir Naująją Zelandiją, karalienė ir valstybės vadovė.
Ji taip pat vadovavo 56 valstybių Sandraugai, kurioje gyvena ketvirtadalis žmonijos, ir buvo Anglikonų Bažnyčios, pasaulinės anglikonų bendruomenės motininės bažnyčios, galva.
Tačiau po jos mirties taip pat bus keliami klausimai, ar dar nepraėjo Britanijos monarchijos aukso amžius, kaip tokia senoviška institucija gali išlikti gyvybinga šiuolaikiniais laikais ir ar Charlesas sulauks tokios pat pagarbos, ar valdys savo motinos šešėlyje.
Oficialus gedulas
Televizijos ir radijo stotys nutraukė įprastas programas, kad paskelbtų šią žinią, o jos ilgam gyvenimui ir valdymui atminti buvo sudaryti specialios programos.
Pranešus žinią apie monarchės mirtį, skambėjo nacionalinis himnas „God Save the Queen“. Vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, o bažnyčių varpai skambėjo atminti moteriai, kadaise vadintai „paskutine pasaulio monarche“.
Nacionalinis gedulas baigsis paskutiniu viešu atsisveikinimu su karaliene Vestminsterio abatijoje Londono centre.
Charleso karūnavimas – sudėtingas, tradicijomis ir istorija persmelktas ritualas – vyks toje pačioje istorinėje aplinkoje, kaip ir prieš daugelį šimtmečių. Karūnavimo data dar nepaskelbta.
Ilgaamžiškumas
Elizabeth Alexandra Mary Windsor daugumai jos pavaldinių buvo vienintelis monarchas, kurį jie kada nors pažinojo – nekintanti figūra ant pašto ženklų, banknotų ir monetų.
Populiariosios kultūros ikona netrukusi tapti nedidelio ūgio karalienė buvo akimirksniu atpažįstama dėl savo ryškiaspalvių kostiumėlių ir prie jų priderintų skrybėlaičių, perlų vėrinio, pirštinaičių ir rankinių.
Jai valdant karališkosios šeimos atstovai iš sustabarėjusių, nuošalių figūrų tapo bulvarinių laikraščių taikiniais, o vėliau juos iš naujo išpopuliarino serialai, tokie kaip „Karūna“ (The Crown), mėgstami dešimčių milijonų žiūrovų visame pasaulyje.
Jos laikotarpis soste apėmė nepaprastų pokyčių epochą – nuo Šaltojo karo iki Rugsėjo 11-osios išpuolių, nuo klimato kaitos iki koronaviruso, nuo popierinių laiškų ir garlaivių iki elektroninio pašto ir kosmoso tyrinėjimų.
Ji tapo pokario Didžiosios Britanijos įsikūnijimu ir jungtimi tarp moderniosios epochos ir praėjusio amžiaus.
Būdama vienos garsiausių pasaulio šeimų motina, ji visą laiką sulaukė didžiulio visuomenės palaikymo ir net pergyveno neigiamą reakciją po Charleso pirmosios žmonos Dianos mirties 1997 metais.
Neseniai karališkąją šeimą sukrėtė princo Harry ir jo žmonos Meghan teiginiai apie rasizmą karališkojoje šeimoje.
Buvęs britų armijos kapitonas Harry ir televizijos aktorė, maišytos rasės amerikietė Meghan po savo vestuvių 2018 metais buvo vadinami moderniu monarchijos veidu.
Tačiau po mažiau nei dvejų mietų jie pasitraukė iš karališkosios šeimos gyvenimo ir persikraustė į JAV, pažerdami virtinę kaltinimų, taip pat ir rasizmu.
Elizabeth II taip pat išgyveno skandalą, susijusį su jos antruoju sūnumi princu Andrew, kurio draugystė su už lytinius nusikaltimus nuteistais velioniu Jeffrey Epsteinu bei Ghislaine Maxwell visuomenėje kėlė pasipiktinimą ir lėmė, kad JAV jam buvo iškelta civilinė byla dėl seksualinės prievartos. Galiausiai ji buvo nutraukta.
„Nė vienas iš mūsų negyvens amžinai“
Britai buvo priversti pripažinti jos valdymo pabaigos pradžią, kai 2021 metų balandį ji neteko mylimo vyro, Edinburgo kunigaikščio princo Philipo. Santuokoje jiedu išgyveno 73 metus.
Tačiau rūmai jau seniai pripažino jos mirtingumą, o perėjimas prie Charleso buvimo soste jau buvo gerokai įsibėgėjęs.
Charlesas, jo vyriausiasis sūnus princas Williamas, kuris dabar tampa įpėdiniu, ir jo žmona Catherine pastaraisiais metais perėmė iš karalienės vis daugiau oficialių pareigų.
Dėl koronaviruso pandemijos ir senyvo amžiaus ji buvo priversta leisti laiką Vindzoro pilyje, esančioje į vakarus nuo Londono.
Tačiau už didingų pastato sienų ji ir toliau nenurimdavo, dalyvaudavo vaizdo skambučiuose su visuomenės atstovais.
Pirmojo karantino metu per televiziją pasakydama retą kalbą, ji priminė Antrojo pasaulinio karo metais apgultos Didžiosios Britanijos „Blitz“ dvasią“, kuri buvo būdinga jos kartai.
„Mes dar susitiksime“, – pasakė ji.
Po Philipo mirties ir atslūgus pandemijai, karalienė grįžo prie visuomeninių pareigų, tačiau amžius ir prasta sveikata privertė ją sulėtinti tempą.
Po nakties ligoninėje 2021 metų spalį dėl tam tikrų sveikatos tyrimų jos pasirodymai tapo retesni.
„Nė vienas iš mūsų negyvens amžinai“, – sakė ji pasaulio lyderiams, dalyvavusiems JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos, ir paragino juos pasirūpinti palikimu ateinančioms kartoms.
Vienas iš paskutinių lemtingų jos veiksmų buvo išspręsti neatsakytą paveldėjimo klausimą – ji pritarė, kad Charleso antroji žmona Camilla būtų vadinama karaliene konsorte.
