Pirmadienio rytą Rusijos valstybinės televizijos žiūrovai išvydo neįprastą vaizdą – pirmą kartą nuo Vladimiro Putino pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą „Oskarų“ ceremonija pateko į naujienų laidas, skelbia The Guardian.
Griežtai kontroliuojamoje laidoje buvo skirta dėmesio filmo „Anora“ sėkmei, ypač išryškinant jame vaidinusius Rusijos aktorius.
Daugiausia dėmesio sulaukė geriausio antro plano aktoriaus nominantas Jura Borisovas, pelnęs pasaulinį pripažinimą už žiauraus, bet netikėtai jautraus Rusijos asmens sargybinio įkūnijimą.
„Borisovas asmeninio „Oskaro“ negavo,“ – pranešė valstybinės televizijos vedėjas, – „bet susilaukė pagyrų už talentą ir profesionalumą iš paties Roberto Downey jaunesniojo.“
Pastarasis savo kalboje Los Andžele išskyrė Borisovą kaip puikų aktorių.
Režisieriaus Sean Bakerio „Anora“ – tai savotiška Pelenės pasaka apie striptizo šokėjos audringą romaną su išlaidžiu ir neapgalvotai besielgiančiu Rusijos oligarcho sūnumi. Filmas pasiekė tai, kas pastaraisiais metais retai pavykdavo kultūros kūriniams – jį pripažino tiek Vakarai, tiek vis labiau nacionalistinė ir militarizuota Rusija.
Sekmadienį „Anora“ pelnė penkis „Oskarus“ ir sulaukė pripažinimo tiek Holivude, tiek Maskvoje. Kritikai išskyrė tikslų galios dinamikos ir klasių kovos vaizdavimą, o autentiškas rusiškas dialogas ypač sužavėjo žiūrovus. Tačiau kai kam „Anora“ – filmas, kurio sėkmę švęsti nėra taip paprasta.
Okupantų bomboms ir toliau krentant ant Ukrainos, filmas yra persmelktas rusiškomis temomis ir vaizduojantis priešpandeminį pasaulį – kuriame invazija neegzistuoja. Juostos kritikams atrodo, kad šis filmas sukurtas ne laiku ir ne vietoje. Kai kam tai primena bandymą pabėgti į realybę, kurioje karo nėra.
„Šis filmas neramina... Jau treti plataus masto karo metai... O čia – nė vieno žodžio apie karą. Tas nepatogumo jausmas niekur nedingsta“, – socialiniame tinkle „Instagram“ rašė Ukrainos kino prodiuseris Aleksandras Rodnianskis.
Tačiau labiausiai ukrainiečius papiktino ne pats filmas, o Juros Borisovo „Oskaro“ nominacija, kuri jiems atrodo kaip kultūrinės normalizacijos ženklas Maskvos agresijos akivaizdoje.
Prieš patraukdamas S. Bakerio dėmesį savo autentišku atšiauraus Rusijos kalnakasio vaidmeniu suomiškame filme „Kupė nr. 6“, J. Borisovas išgarsėjo vaidmenimis Maskvoje.
Vienas iš jų – biografinis filmas „Kalašnikovas“ apie AK-47 išradėją Michailą Kalašnikovą, dalinai filmuotas Kryme po jo aneksijos 2014 m. Pastaruoju metu J. Borisovas Maskvoje reklamavo naują epą, kuriame jis įkūnijo vieną gerbiamiausių Rusijos poetų – Aleksandrą Puškiną.
Ne J. Borisovas, nei jo kolega iš „Anoros“, Markas Eidelšteinas, filme vaidinantis išlepintą oligarcho sūnų, viešai neišreiškė paramos Rusijos invazijai į Ukrainą. Tačiau jie ir neprabilo prieš ją – ši tyla leido jiems laisvai judėti tarp Rusijos ir Vakarų.
Daugeliui toks abejingumas kalba pats už save. Nuo karo pradžios tūkstančiai Rusijos menininkų ir kūrėjų pabėgo iš šalies arba pasisakė prieš režimą, rizikuodami savo saugumu.
Kol J. Borisovas keliavo į Los Andželą dalyvauti „Oskarų“ ceremonijoje, Maskvoje Rusijos saugumo tarnybos suėmė žinomą kino kritikę Jekateriną Barabaš. Jai buvo pateikti kaltinimai dėl „sąmoningai melagingos informacijos skleidimo“ – tai dažna formuluotė persekiojant karo oponentus. Dabar jai gresia iki dešimties metų kalėjimo.
„Jokia rizika J. Borisovui ir M. Eidelšteinui neegzistuoja – Holivudo pripažinimo dėka savo tėvynėje jie tapo herojais“, – rašė latvių-amerikiečių rašytojas ir scenaristas Michaelas Idovas straipsnyje The New York Times.
Tai, kad „Anoros“ triumfas sutapo su aštriausiu JAV ir Rusijos santykių atšalimu per pastaruosius metus – neliko nepastebėta.
„Puiki naktis „Anorai“, jau du apdovanojimai. Amerikiečiai, matyt, džiaugiasi pagaliau matydami, kaip kažkas pasipriešina galingam rusui“, – Oskarų ceremonijoje juokavo vedėjas Conanas O’Brienas, turėdamas omenyje filmo siužetą, kuriame Anora stoja prieš Rusijos oligarcho šeimą.
Tačiau Rusijos propagandistams pats filmo buvimas prestižiniuose apdovanojimuose buvo pateikiamas kaip Rusijos kultūros pergalė.
„Rusijos kultūros neįmanoma atšaukti. Rusijos apskritai neįmanoma atšaukti“, – rašė žinomas prokremliškas komentatorius Sergejus Markovas „Telegram“ platformoje. „Anksčiau ar vėliau Vakarai turės su tuo susitaikyti.“