Dar prieš oficialias iškilmes daugiau nei 70 buvusių „Eurovizijos“ dalyvių pasirašė atvirą laišką, kuriame pasisako prieš Izraelio dalyvavimą konkurse. Laiške, adresuotame Europos transliuotojų sąjungai (EBU), atlikėjai ragina pašalinti Izraelį iš konkurso dėl „genocido Gazos Ruože, dešimtmečius trunkančio apartheido ir karinės okupacijos režimo prieš Palestinos žmones“. Tarp pasirašiusiųjų – britų atlikėja Mae Muller, 1994 m. Airijos nugalėtojas Charlie McGettigan, portugalų dainininkas Fernando Tordo ir kiti.
Pasak laiško autorių, „Eurovizija“ neturi taikyti dvigubų standartų – jei 2022 m. dėl karo Ukrainoje iš konkurso buvo pašalinta Rusija, tas pats principas turėtų galioti ir Izraeliui. Maltos atstovė 2010 m. Thea Garrett komentavo: „Negali būti vienų taisyklių Rusijai ir visiškai kitų – Izraeliui. Jei sprogdini – iškrenti.“
Šis kreipimasis atspindi stiprias nuomones dėl Izraelio veiksmų Gazoje. Pasak „Hamas“ valdomos Gazos sveikatos apsaugos ministerijos, per nuo 2023 m. spalio 7 d. prasidėjusį konfliktą žuvo daugiau nei 50 000 žmonių. Įtampa regione stipriai išaugo po to, kai „Hamas“ kovotojai įsiveržė į muzikos festivalį Izraelyje, nusinešdami daugiau nei tūkstančio žmonių gyvybes.
Iš Latvijos atstovių „Eurovizijoje“ – maloni staigmena: uždainavo lietuviškai
Izraelio oro antskrydžiai Gazos Ruože buvo viena pagrindinių 2024 m. „Eurovizijos“, vykusios Švedijoje, ginčų priežasčių. Laiške konkurso dalyviai teigia, kad tai buvo „politizuotiškiausias, chaotiškiausias ir nemaloniausias konkursas istorijoje“.
Nepaisant protestų, Izraelio atstovas Edenas Golanas pernai užėmė penktąją vietą. Tuomet panašią peticiją, raginančią pašalinti Izraelį, pasirašė daugiau nei 56 tūkstančiai žmonių. Tarp protestuojančių – Islandijos kompozitorių asociacija ir 1400 muzikos industrijos profesionalų iš visos Europos.
Susiję straipsniai
Šiemet konkurso finalas vyks gegužės 17 d. Bazelyje. Izraelio atstovas Yuvalas Raphaelas atliks dainą „New Day Will Rise“. Tačiau protestai tęsiasi – laiško autoriai teigia, kad Izraelio nacionalinis transliuotojas „Kan“ yra tiesiogiai susijęs su vyriausybe ir karu.
Europos transliuotojų sąjunga savo pareiškime teigia suprantanti susirūpinimą dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose, tačiau pabrėžia, kad jų tikslas – išlaikyti konkursą kaip „universalią platformą, skatinančią ryšius, įvairovę ir įtrauktį per muziką“. EBU primena, kad yra transliuotojų, o ne vyriausybių organizacija, ir kad visi visuomeniniai transliuotojai, įskaitant Izraelio „Kan“, gali dalyvauti, jei atitinka taisykles.
„EBU nėra apsaugota nuo pasaulinių įvykių, bet mūsų tikslas – parodyti pasaulį tokį, koks jis galėtų būti“, – rašoma pranešime. Organizacija taip pat pareiškė palaikanti transliuotojo „Kan“ nepriklausomybę, kurią, kaip teigiama, ši remia prieš galimą jo privatizavimą ar uždarymą, kurį įvykdytų Izraelio vyriausybė.
Tuo tarpu JAV pramogų industrijos atstovai praėjusiais metais pasirašė priešingą atvirą laišką, kuriame palaikė Izraelio dalyvavimą „Eurovizijoje“. Tarp pasirašiusiųjų – aktorė Helen Mirren, prodiuseris Scooter Braun, dainininkas Boy George ir kiti.
Politiniai protestai paveikė ir kitus muzikinius pasirodymus. „Radiohead“ narys Jonny Greenwoodas bei Izraelio muzikantas Dudu Tassa neseniai buvo priversti atšaukti koncertus Jungtinėje Karalystėje dėl mitingų grėsmių. „Baugindami renginių vietas nepasieksime taikos“, – teigė muzikantai.
Kritikos sulaukė ir airių repo trio „Kneecap“, kai jų pasirodymas festivalyje „Coachella“ virto protesto mitingu. Grupė paragino minią skanduoti „Free Palestine“, o dėl ankstesnių jų pasisakymų Jungtinės Karalystės pareigūnai atlieka tyrimą.
Kylantis spaudimas EBU rodo, kad 2025-ųjų „Eurovizija“ nebus tik muzikos šventė – organizatoriai vis labiau susiduria su reikalavimu priimti aiškią poziciją dėl moralės, žmogaus teisių ir politinio neutralumo ribų.