„Ar IShowSpeed kelionės – propaganda ar tiesiog sėkmingas reklamos triukas?“, – tokiu pavadinimu išsamią publikaciją, kurioje minimas Lietuvos vardas parengė JAV leidinys Washington Post.
Kai „YouTube“ superžvaigždė IShowSpeed praėjusią savaitę pusnuogis išlipo iš privataus lėktuvo Vilniuje jį tiesiai ant tako pasitiko šalies ekonomikos ministras, siūlydamas šaltibarščių – šaltos rožinės burokėlių sriubos.
Laukė ir minia skanduojančių gerbėjų, tad transliuotojas – 20-metis Darrenas Watkinsas, turintis 120 milijonų sekėjų „TikTok“, „Instagram“ ir „YouTube“ platformose – atsisėdo į mikroautobusą ir išvyko į Vilniaus Valdovų rūmus, kur meras pavaišino sūriu su medumi, o jaunų lietuvių šokėjų trupė išmokė jį tradicinio liaudies šokio.
„Šitos dainos žodžiai – apie tai, kaip kam nors duriama į širdį“, – viena mergina paaiškino su šypsena.
Speed, kaip jį vadina gerbėjai, išgarsėjo per pandemiją dėl savo hiperaktyvių, valandas trunkančių transliacijų, kuriose jis rėkdavo dėl vaizdo žaidimų, šokinėdavo per „Lamborghini“ ar spontaniškai darydavo salto.
Tačiau tikroji jo žvaigždės galia išryškėjo per pastaruosius tarptautinius turus – žaibiškus, beprotiškus apsilankymus užsienio šalyse, kuriuos jis rodo gyvai, lydimas klykiančių paauglių minių.
Nors Speed kelionės dažnai virsta chaosu, vyriausybių atstovai vis dažniau jas vertina kaip auksinę galimybę. Jo dviejų savaičių kelionė po Kiniją šį pavasarį, kurioje jis žavėjosi pažangia technologija ir prabangiais automobiliais, sulaukė tiek dėmesio, kad net Kinijos komunistų partijos oficialus laikraštis pavadino tai „skaitmeninio amžiaus Marko Polo kelione“.
Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pacitavo vieną „YouTube“ komentarą: „JAV išleido milijardus antikiniškai propagandai – ir viską sugriovė... IShowSpeed.“
Šį mėnesį atėjo Lietuvos eilė. Kai Baltijos šalis sužinojo, kad Speed keliaus per Europą, vietos turizmo agentūros suorganizavo jam įspūdingą maršrutą: disko metimas su olimpiniu prizininku, kardų dvikova su XIV a. šarvais, pasivaikščiojimas aukščiausio Lietuvos bokšto.
Speed komandai buvo pasiūlytas honoraras – apie 23 500 JAV dolerių, dar 8 000 išleista mikroautobusams, užkandžiams ir dešimties apsauginių, kuriems talkino policija.
„Mes norime, kad paaugliai žinotų – kaip Londonas ar Barselona, taip ir Vilnius yra tikrai kietas miestas“, – sakė Akvilė Lesauskaitė-Hu, miesto turizmo agentūros atstovė.
„Kaip kitaip juos pasiekti? Jie nežiūri CNN. Jie žiūri TikTok“, – pridėjo ji.
Transliaciją tiesiogiai žiūrėjo daugiau nei 115 000 žmonių, o atskiri jos klipai sulaukė milijonų peržiūrų.
Speed vizitas parodė, kaip socialinių tinklų influencerių verslas – vadinamoji kūrėjų ekonomika – sukūrė naujo tipo įžymybes, apvertusias aukštyn kojomis tradicines kultūros, valdžios ir šlovės hierarchijas.
Speed linksmi vizitai į Kiniją, Saudo Arabiją ir kitas šalis jau sulaukė kritikos – esą tai propagandiniai pasirodymai, kurie perteikia šalies įvaizdį taip, kaip jai patogu, ignoruojant sudėtingesnę tikrovę.
Šie turai tapo naujo modelio pavyzdžiu: praėjusį mėnesį Kinija pakvietė amerikiečius influencerius, turinčius daugiau nei 300 tūkst. sekėjų, į 10 dienų apmokamą kelionę po šalį, kad šie kartu su vietiniais kurtų vaizdo turinį ir „bendrus pasakojimus“.
„Kūrėjų emocinis kapitalas gerbėjų akyse tapo deficitu, kurį daugelis valstybių stengiasi išnaudoti“, – teigė Jian Xu, Deakino universiteto (Australija) docentas, tiriantis skaitmenines įžymybes ir politiką.
Speed, jo teigimu, siekė patekti į pelningą Kinijos rinką, o vyriausybė šią galimybę „pasinaudojo kaip padėtą ant lėkštutės“.
Antropologė Crystal Abidin sako, kad logiška, jog vyriausybės kreipiasi į influencerius – jų šlovė šiandien gali varžytis su kino žvaigždžių, o jų gebėjimas sukurti virusinius momentus – nenuginčijamas.
Speed emocingos reakcijos į Kiniją, anot jos, buvo natūralios – „jis taip elgiasi visur“. Klausimas tik vienas: ar tai propaganda, ar tiesiog puiki reklama?
25 metų vilnietis Povilas Kondratavičius, dirbęs karinės pramonės srityje, pirmą kartą Speed pamatė „TikTok“ dar prieš trejus metus ir seka jį nuo tada. Jį žavi Speed energija ir sportiniai gebėjimai. Žiūrėdamas Speed kelionę po Kiniją, Povilas prisiminė, kaip jam anksčiau buvo sakoma, jog ta šalis „atsilikusi ir autoritarinė“, bet ji pasirodė pažangi ir kultūriškai turtinga.
Kai Speed paskelbė, kad keliaus į Lietuvą, P. Kondratavičius parašė laišką nacionalinei turizmo agentūrai ir paragino juos „sekti Kinijos pavyzdžiu“ bei rimtai priimti šią galimybę.
Jis sakė jautęs pareigą „kaip patriotas“ užtikrinti, kad Lietuva gerai atrodytų internete.
„Mes – labai maža šalis Rytų Europoje, todėl iškart sulaukiam blogos reputacijos. O mano kartai ir alfa kartai jis yra viena žymiausių figūrų“, – kalbėjo lietuvis.
Po Povilo laiško turizmo agentūros atstovai susitiko su Vilniaus, taip pat Estijos ir Latvijos turizmo valdybomis – Speed planavo apsilankyti visose trijose Baltijos šalyse. Plakatai su Speed ant sosto prie Eifelio bokšto skelbė jo turą, bet tiksli vizito data tapo žinoma tik likus savaitei – apie tai pranešė vieno populiaraus Latvijos „TikTok“ kanalo vadybininkas.
Speed komanda komentaro nepateikė, tačiau transliacijos metu jis sakė, kad jų apsauga sąmoningai slepia maršrutą, kad išvengtų sumaišties.
Oficialiai paaiškėjo, kad jis ketino aplankyti visus tris miestus per vieną dieną – po kelias valandas kiekviename, keliaujant nuomotu lėktuvu. Kai jis pradėjo dieną Estijoje, lietuvių pareigūnai manė, kad reakcija bus vangi – „labai skandinaviška ir santūri“, kaip sakė Lesauskaitė-Hu.
Tačiau Speed buvo apgultas kiekviename žingsnyje – tiek, kad Estijoje nuo minios sugriuvo prieplauka (laimei, niekas nenukentėjo).
Į Vilnių atskridus vėliau tą pačią popietę, jo jau laukė minios prie oro uosto ir miesto centre. Jo operatorius Slipz, kuris pats turi daug sekėjų, sekė Speed iš paskos – šis vilkėjo tik šlepetes ir šortus su „McDonald’s“ logotipu.
„Lithuania, we are here!“ (Lietuva, mes jaučia, liet.) – sušuko jis, neteisingai tardamas šalies pavadinimą.
Speed paspaudė ranką ekonomikos ministrui Lukui Savickui ir gavo margus marškinėlius – tokius, kokius 1992 m. Grateful Dead padovanojo Lietuvos krepšininkams.
Toliau laukė folkloro šokiai, krepšinis, viduramžių kardo dvikova su kariškiais, susitikimas su iliuzionistu ir skrydis oro balionu.
„Pažiūrėk į visą Lietuvą! Kaip gražu, broli,“ – sakė jis nuo Vilniaus TV bokšto viršūnės.
Kai kurie vietiniai liko nepatenkinti – Latvijoje Speed padarė salto prie Laisvės paminklo, dainavo nuo balkono virš nacionalinio radijo. Vienas žurnalistas tai pavadino įspėjamu simboliu, kaip moderni žiniasklaida pakeitė visuomenės normas.
Tačiau didžiausi debatai kilo dėl išlaidų. Lietuva pasiūlė 20 000 eurų, kitos Baltijos šalys taip pat skyrė paramą – tai iškėlė klausimą: ar verta?
Kai kurie sakė, kad tie pinigai būtų labiau pravertę ekonomikai skatinti. Kiti priešingai – kad tai buvo puiki investicija į jaunąją auditoriją. Žurnalistas Andrius Tapinas rašė, kad už tokią pasaulinę žinomumo bangą – tai verta.
Kai kurie netgi matė tai kaip nacionalinio saugumo investiciją.
„Jei kada nors JAV turėtų spręsti, ar verta ginti Lietuvą, svarbu, kad bent žinotų apie mus“, – sakė Vilniuje įsikūrusios konsultacijų firmos bendrasavininkas.
Po 12 valandų transliacijos Speed baigė kelionę Lietuvoje apsistodamas prabangiame viešbutyje „Hotel Pacai“, ir tiesiogiai atsisveikindamas su Lietuva, o jo automobiliui išvažiuojant, šalia bėgo jaunuoliai.