Kaip skelbė „The Sun“, paskutiniais savo gyvenimo metais P. Collins kovojo su Parkinsono liga.
Šį pasaulį moteris paliko Londono slaugos namuose, apsupta šeimos.
Po netekties šeimos nariai išplatino pranešimą, kuriame dėkojo visiems ja besirūpinusiems žmonės.
V. Benkunskas – apie rungtynes su Kaunu, tai, kaip elgtųsi karo atveju ir netikėtą pažintį su žmona
„Norime padėkoti jos slaugytojams – angelams, kurie rūpinosi ja su orumu, užuojauta ir, svarbiausia, meile.
Ji negalėjo turėti ramesnio atsisveikinimo nei šis. Tikimės, kad ją prisiminsite tokią, kokia ji buvo savo jėgų viršūnėje – džiaugsmingą ir kupiną energijos. Tikimės, kad suteiksite mums erdvės bei privatumo apmąstyti gyvenimą be jos“, – rašoma pranešime.
Susiję straipsniai
Artimieji pridūrė, kad P. Collins įkvėpė ne vieną, sukurdama nepamirštamus vaidmenis.
„Daugeliui žmonių Pauline reiškė labai daug, atlikdama įvairius vaidmenis. Ji buvo ryški, žvali, išradinga asmenybė scenoje ir ekrane. Per savo iškilią karjerą ji vaidino politikes, motinas ir karalienes.
Ji visada bus prisimenama kaip ikoniška, stiprios valios, gyvybinga ir išmintinga Shirley Valentine. Tai vaidmuo, kurį ji padarė visiškai savu.
Mes pažinojome visas jos puses, nes jos magija slypėjo kiekviename vaidmenyje. Bet labiausiai ji buvo mūsų mylinti mama, nuostabi močiutė ir prosenelė. Šilta, linksma, dosni, rūpestinga, išmintinga – ji visada buvo šalia mūsų“, – pridūrė šeimos nariai.
Labiausiai P. Collins buvo žinoma dėl savo vaidmens 1989 m. romantinėje komedijoje „Shirley Valentine“. Ten ji vadino pagrindinę heroję Shirley.
Nuobodžią namų šeimininkę iš Liverpulio suvaidinusi aktorė pelnė Oskaro nominaciją.
Ji taip pat vaidino televizijos dramose „Amžinai žalia“ (1989–1992), „Ambasadorė“ (1998–1999), filmuose „Džiaugsmo miestas“ (1992), „Rojaus kelias“ (1997), „Albertas Nobbsas“ (2011), „Kvartetas“ (2012) ir „Jų gyvenimo laikas“ (2017).