Prabangiame Brentvudo rajone Los Andžele sekmadienį buvo rasti 78-erių R.Reinerio ir jo 70-metės žmonos Michele Singer Reiner kūnai. Sutuoktiniai buvo nudurti.
Praėjus kelioms valandoms sulaikytas tėvų nužudymu įtariamas 32-ejų Nickas Reineris.
Jis anksčiau yra turėjęs problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, o šeštadienio vakarą Holivudo vakarėlyje esą buvo susiginčijęs su savo tėvais.
Juos negyvus sekmadienio popietę aptiko poros dukra.
R.Reineris buvo vienas ryškiausių savo kartos Holivudo kūrėjų. Jis garsėjo kaip režisierius, gynęs humorą, žmogiškumą ir intelektą, – savybes, kurios ne visada derėjo su 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių kino industrijos tendencijomis.
Ryšys su komedijos pasauliu buvo šeimos dalis – jo tėvas Carlas Reineris dirbo legendinėse JAV komiko Sido Caesaro televizijos laidose, o 1979 metais režisavo Steve’o Martino debiutinį filmą „Kvailys“, tapusį neįtikėtinu komerciniu hitu.
1984 m. R.Reineris pristatė „Tai yra „Spinal Tap“ – netikros dokumentikos stiliaus komediją apie išgalvotą tokio pavadinimo britų sunkiojo metalo grupę.
Filmas tapo lūžiu kino komedijoje: jis išjuokė rokenrolo pasaulio klišes ir išpopuliarino vadinamąjį „mockumentary“ žanrą. Šio stiliaus įtaką vėliau perėmė tokie filmai kaip „Boratas“.
„Tai yra „Spinal Tap“ sėkmė buvo tokia didelė, kad filmo herojai tapo tarsi tikra grupe, – rengė koncertus, leido albumus, o vėliau pasirodė ir tęsinys „Spinal Tap 2: pabaiga tęsiasi“, kuriame nusifilmavo muzikos industrijos milžinai Paulas McCartney ir Eltonas Johnas.
1986 m. R.Reineris išleido dramą „Lik su manimi“, sukurtą pagal Stepheno Kingo apysaką „Kūnas“. Šis filmas atskleidė režisieriaus gebėjimą kurti ne tiktai komedijas, bet ir jautrias, nostalgiškas istorijas apie vaikystę ir draugystę. Neatsitiktinai vėliau jis savo prodiuserinę kompaniją pavadino „Castle Rock“ – taip vadinosi išgalvotas miestelis daugelyje S.Kingo kūrinių.
Vėliau pasirodė dar vienas itin įtakingas filmas – „Princesės nuotykiai“, o 1989 m. – romantinės komedijos klasika „Kai Haris sutiko Salę“. Šis filmas iš naujo apibrėžė romantinės komedijos žanrą, parodydamas lygiaverčius vyrų ir moterų santykius bei šiuolaikines gyvenimo dilemas.
O didžiausią įtaką Holivudui R.Reineris padarė kaip prodiuseris. Jo kompanija „Castle Rock“ prisidėjo prie serialo „Seinfeldas“ atsiradimo, nors pradžioje projektas buvo laikytas nesėkmingu. Vėliau šis serialas tapo vienu populiariausių televizijos istorijoje.
„Castle Rock“ taip pat sukūrė du itin garsius kalėjimo filmus – „Pabėgimas iš Šoušenko“ ir „Žalioji mylia“. Abi juostos tapo kultinės, o „Pabėgimas iš Šoušenko“ iki šiol dažnai vadinama geriausiu visų laikų filmu.
Be to, kompanija prodiusavo ir rimtesnius, socialines bei politines temas nagrinėjančius filmus, tarp jų – „Vieniša žvaigždė“ ir „Maiklas Kleitonas“. Taip „Castle Rock“ padėjo tokioms istorijoms pasiekti plačią auditoriją.
R.Reineris paliko Holivudui ne sprogimų ar superherojų kupinus filmus, o idėjas, žmogiškumą ir sąmojį, kurie nulėmė jo išskirtinę vietą kino industrijoje. („The Guardian“, LR)
D.Trumpo reakcija papiktino daugelį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas į R.Reinerio ir jo sutuoktinės žūtį viešai sureagavo pareiškimu, kuris sukėlė audringą reakciją.
„Holivude įvyko labai liūdnas įvykis. Robas Reineris – psichologiškai kamuojamas ir palūžęs, bet kadaise itin talentingas kino režisierius ir komedijos žvaigždė – mirė su žmona Michele. Tai nutiko dėl pykčio, kurį jis kėlė aplinkiniams savo nepagydoma būsena, vadinama „pamišimo dėl Trumpo sindromu“. Jis garsėjo tuo, kad buvo apsėstas nirčios manijos dėl prezidento D.Trumpo, kuri varė žmones iš proto, o jo akivaizdi paranoja pasiekė naujas aukštumas, kai D.Trumpo administracija viršijo visus tikslus ir lūkesčius. Tegul Robas ir Michele ilsisi ramybėje.“
Holivudo aktorius Patrickas Schwarzeneggeris D.Trumpo pareiškimus pavadino šlykščiais ir pasibjaurėtinais, televizijos laidų vedėja Whoopi Goldberg apkaltino prezidentą veidmainyste bei begėdiškumu, o Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas jį apibūdino kaip ligotą žmogų. Demokratų kongresmenai ir senatoriai šį pareiškimą įvardijo kaip naują dugną politinėse diskusijose.
Respublikonų kongresmenė Marjorie Taylor Greene pabrėžė, kad tai – šeimos tragedija, o ne politinių sąskaitų suvedinėjimo tema, ir paragino rodyti empatiją, ypač turint omenyje šeimos problemas dėl priklausomybių ir psichikos sveikatos. Jos bendrapartietis Thomas Massie pabrėžė, kad brutali žmogžudystė neturi būti naudojama politiniams išpuoliams.