Naujame JAV edukacinės platformos „MasterClass“ vaizdo įraše princas Harry atvirai kalbėjo apie psichikos sveikatą, ilgus metus slopintą sielvartą ir gyvenimą karališkojoje šeimoje.
Pasak jo, karališkosios pareigos trukdė tinkamai išgyventi motinos netektį, o oficialūs renginiai neretai sukeldavo panikos priepuolius. Harry prisiminė, kad net vilkdamasis marškinius ir ryšėdamasis kaklaraištį kartais jausdavosi taip, tarsi būtų smaugiamas.
„Atrodytų, kad turėjau gauti geriausią pagalbą pasaulyje. Juk, po galais, esu princas. Tačiau vis dar gedėjau ir neturėjau kur dėti tų jausmų“, – pasakojo jis.
Susiję straipsniai
Princas prisipažino, kad nors sukūręs šeimą su Meghan atrado laimę, pasitraukimas iš karališkosios šeimos ir išvykimas iš Jungtinės Karalystės iš pradžių sukėlė netikėtų sunkumų.
„Persikėlėme į Kanadą, kad galėtume nuo visko atsitraukti ir ramiai pagalvoti. Tačiau praėjus vos dviem ar trims dienoms po to, kai palikome tą įtemptą aplinką, patyriau tokį staigų adrenalino lygio kritimą, kokio niekada anksčiau nebuvau jautęs.
Atrodė, kad mano smegenims stresas buvo būtinas, kad apskritai galėčiau normaliai funkcionuoti. Namuose tapau visiškai nenaudingas. Maždaug dviem savaitėms paniriau į depresiją ir jaučiau, kad be adrenalino nebesugebu nieko daryti“, – atviravo princas.
Šiandien Harry ir Meghan augina du vaikus – sūnų Archie ir dukrą Lilibet. Sasekso hercogas atskleidė, kad dabar laikosi griežtos taisyklės, padedančios išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir šeimos gyvenimo.
Princas stengiasi nuo žmonos ir vaikų nebūti atsiskyręs ilgiau nei dešimt dienų.
„Didžiausias laimės šaltinis man yra energija ir džiaugsmas, kuriuos patiriu būdamas su šeima, ypač su vaikais, taip pat dirbdamas man prasmingą darbą.
Svarbiausia, norint išlaikyti tą pusiausvyrą, – nepraleisti daugiau nei dešimties dienų atskirai nuo žmonos ir vaikų“, – aiškino jis.
Vienas jautriausių interviu momentų buvo Harry prisiminimai apie 1997 metais automobilio avarijoje Paryžiuje žuvusią motiną princesę Dianą. Princui tuomet buvo vos 12 metų.
Harry prisipažino, kad po motinos mirties beveik du dešimtmečius neverkė, nors apie ją iki šiol galvoja kone kiekvieną vakarą ir daugumą rytų.
„Neverkiau, kai man pranešė, kad mama mirė. Verkiau tik per jos laidotuves, o paskui – beveik du dešimtmečius nė karto.
Buvau įsitikinęs, kad tai stiprybė. Tačiau taip nebuvo. Tai buvo dvylikametis berniukas, kuriam niekas neleido palūžti ir kuris nežinojo, kaip išgyti“, – pasakojo jis.
Pasak princo, ilgus metus jis jautė kaltę net dėl galimybės būti laimingam.
„Man atrodė, kad turiu likti liūdnas ir emociškai užsisklendęs, kad įrodyčiau, kaip stipriai jos ilgiuosi“, – prisipažino Harry.
Princas atskleidė, kad psichoterapija padėjo jam susitaikyti su netektimi. Vienas neįprasčiausių terapijos momentų buvo susijęs su motinos kvepalais.
Harry pasakojo, kad bėgant metams buvo beveik pamiršęs, kaip skambėjo Dianos balsas ir juokas. Terapeutas pasiūlė surasti jos naudotus kvepalus, o jų aromatas netikėtai sugrąžino ilgai slopintus prisiminimus.
„Atrodė, tarsi būčiau nusikėlęs į kitą laiką. Tai atrakino viską, kas taip ilgai buvo užrakinta“, – sakė jis.
Anot Harry, terapija iš esmės pakeitė jo požiūrį į gyvenimą.
„Galiausiai supratau vieną dalyką – ji tiesiog norėjo, kad būčiau laimingas. Tai buvo didžiulis lūžis mano mąstyme. Šis suvokimas mane išlaisvino“, – teigė princas.
Harry taip pat pripažino, kad ilgus metus stengėsi pabėgti nuo sunkių jausmų, o vienu iš būdų tapo tarnyba kariuomenėje.
„Penkiolika ar dvidešimt metų, kai žmonės manęs klausdavo, ar viskas gerai, visuomet atsakydavau: „Man viskas gerai.“ Tačiau iš tikrųjų buvau emociškai sustingęs.
Pats to nesuprasdamas gyvenau vedamas adrenalino. Būtent jis paskatino mane dvidešimties metų stoti į kariuomenę. Tai buvo tobulas būdas nukreipti dėmesį“, – prisiminė jis.