Jis drąsus, pasitikintis, stebėtinai nuoširdus ir kartu šiek tiek prieštaringas. Marius nebegyvena su žmona Kristina ir dukromis Gabriele (7) bei Patricija (4). Jis nuomojasi prabangų butą Vilnius centre ir nors turi draugę, kol kas gyvena vienas. Tačiau prisipažįsta, kad pirmąkart gyvenime rado moterį, su kuria gali būti visiškai atviras.
- Tavo gyvenimas sparčiai keičiasi: ir karjera, ir asmeniniai santykiai. Tai nekelia nerimo, abejonių?
- Aš niekada nieko nekeičiu, kol nesu tikras. Man dažnai nesisekė, bet pavykdavo padaryti ir gerų dalykų. Svarstydamas apie pakilimus ir nuopuolius, atradau paprastą tiesą - sėkmės stebuklai, radikalūs pasikeitimai įmanomi tik jei tvirtai tiki, kad tas kelias, kuriuo eini, yra tavo. Buvo laikas, kai dariau projektus jausdamas, kad kažkas ne taip. Bet vis tiek ėjau į priekį, kaip sakoma, daužydamas galvą į sieną. Ėjau ir žlugau. Po bankroto aš darau tik tai, kuo esu tikras. O jei nesiseka, nėra palankaus vėjo - nutraukiu.
- Buvai populiarus, turėjai gerai mokamą žinių vedėjo darbą, bet jo atsisakei ir pasirinkai rizikingą nežinią - juk neaišku, kaip seksis vadovauti naujoje srityje.
- Visada žinojau, kad žiniose visą gyvenimą nedirbsiu: neįsivaizdavau savęs seno ir vis dar skaitančio žinias. Ir šiaip ten užsibuvau. Dirbdamas paskutinius dvejus metus jaučiau, kad neaugu. Ir žinojau, kad reikia kažko kito.
- Daugelis žmonių tetrokšta stabilaus darbo, ramiai kilti karjeros laiptais, todėl pasakymas „neaugu“ jiems būtų svetimas. Ar susiduri su tokiais?
- Taip, visąlaik. Ne vienas man sakė: „Gal tu kvailas? Turi darbą, apie kurį tegalima svajoti, ir atsisakai“. Bet man vis negana. Aš - maištininkas. Todėl jų nepritarimas manęs nenusodina, o atvirkščiai - pakrauna, suteikia energijos. Nežinau kodėl... Artimiausi žmonės sako, kad aš kitoks. Klausiu - koks? Nes iš tikrųjų nežinau.
- Vis tebežaidžiantis vaikas?
- Panašiai. Aš per daug rizikuoju ir kartais priimu keistus sprendimus. Bet toks esu - maištininkas. Todėl man visada liūdna, kai žmonės atsisako svajonių ir palūžta, išgirdę kritiškų pastabų. Aš niekad nesidomiu, ką apie mane rašo ar kalba.
- Nebūna minčių, kad riziką mėgstantys žmonės kartais atsiduria blogesnėje padėtyje nei ramieji?
- Būna. Žinau, kad lazda turi du galus. Kuo daugiau gauni, tuo daugiau rizikuoji netekti.
- Ar kada gailiesi, kad per daug rizikuoji, vaikštai lyg ašmenimis?
- Artimi žmonės žino, kad gailėtis ir jausti kaltę - ne man. Aš tikrai esu bukas šioje srityje, man kažkas tarsi išoperuota.
- Bet kai patyrei bankrotą, nedžiūgavai?
- Nedžiūgavau, bet ir nesigailėjau. Kai man blogai, aš nesipriešinu, priimu tą blogumą. Ką tada darau? Einu į dušą ir guliu dvi valandas - viską išjaučiu, apgalvoju.
- Kai žmogus svarsto, tai ir gailisi dėl klaidų.
- Ne, gailesčio nejaučiu. Dažniausiai sudeginu tiltus už nugaros. Kaipgi galima gailėtis dėl to, kas buvo? Mes gyvename čia ir dabar.
- Galbūt bankrotas suvaidino ir teigiamą vaidmenį tavo gyvenime? Būtinybė uždirbti didesnius pinigus pastūmėjo į didelius projektus: iš pradžių realybės šou „Akvariumas“, paskui MTV?
- Taip, bankrotas pastūmėjo. Mane žavi gyvenimas... kai pažiūri atgal ir viską įvertini, pamatai, kad blogiausi įvykiai, dėl kurių išgyvenai, buvo geriausi. Jie buvo sunkūs, skaudūs, bet žiūrint plačiau - geriausi. Bankrotas galėjo mane dvasiškai sužlugdyti, iš tikrųjų buvau palūžęs. Bet juk aš - maištininkas, todėl situacija privertė į viską pažiūrėti naujai.
- Galima sakyti, kad pinigų stygius skatina žmogų ieškoti naujų projektų?
- Be abejo. Tas laikas taip pat pakeitė mano požiūrį į pinigus: anksčiau pinigai man atrodė tikslas, o dabar nebe. Dabar manau, kad pinigai yra tik premija už tai, ką tu darai. Ir kuo geriau darai, tuo didesnė premija.
- Bankrutavai dėl to, kad rūpėjo tik kuo daugiau uždirbti?
- Būtent - tos veiklos tikslas buvo vien pinigai. Nuo tada niekad taip apie pinigus nebegalvoju. Pinigai negali būti tikslas, jie tik išlaisvina žmogų.
- Galiu spėti: jei nebūtų bankroto, tai šiandien Lietuvoje nebūtų ir MTV?
- Taip, tikrai nebūtų. Bet iš pradžių buvo „Akvariumas“. Ir jei po jo nebūtume turėję nemažai problemų, gal vėlgi viskas būtų kitaip. Tuomet kūrėme laidas ir siūlėme televizijoms, bet jų nepirko. Mes tikėjome, kad laidos labai geros, todėl kilo mintis patiems tapti transliuotoju ir parodyti, ko verti mūsų projektai. Taip viskas išsirutuliojo į MTV.
- Esi nekart sakęs, kad labiau už viską nori būti laisvas. Iš kur toks stiprus noras?
- Pirmiausia laisvė man yra neapriboti savęs. Žmonės nelaisvi, užsidarę dėžutėse. O aš esu atviras visoms galimybėms, todėl dažnai gaunu į galvą, ir smarkiai. Bet būna ir atvirkščiai. Laisvė man - neprisirišimas, neužsidarymas ir atvirumas bet kokiai galimybei.
- Atrodo, esi lošėjas va bank?
- Niekad nebuvau kazino, bet gyvenime esu didelis lošėjas. Jei išrikiuotume visus televizijos darbuotojus ir palygintume, būčiau didžiausias lošėjas.
- Laisvės troškimas lemia ir tai, kad negali, kaip esi sakęs, būti geras vyras, šeimos žmogus?
- Nesu jau toks didelis „klaidžiotojas į jūrą“. Nevadinu savęs poligamišku - aš monogamiškai poligamiškas.
- Ką tai reiškia?
- Tai reiškia, kad neturiu visada bėgti tik į kairę. Ne, aš ne taip - aš į kairę, tiesiai, vėl į kairę ir vėl tiesiai.
- Draugė ramiai toleruoja tavo kairę?
- Kiekvienam žmogui tokie dalykai sunkūs. Ir man, nes prisiriši. Bet žinau: jei reikalauji, kad kitas gerbtų tavo laisvę, tai ir pats turi gerbti kito.
- Manai, kad tokie nuklydimai moterį skaudina?
- Taip, manau. Kartais būna, kad norisi padūkti, paišdykauti, bet pats, laisva valia, susivaldau. Nes nenoriu, kad skaudėtų kitam žmogui.
- Gerbti kito laisvę - tai suteikti jam galimybę laisvai elgtis?
- Taip. Tik nereiškia, kad kitas žmogus būtinai ta laisve naudosis.
- O jei sužinotum, kad Orinta pasinaudojo?
- Nežinau, kaip elgčiausi. Nes mūsų dabartiniai santykiai pagrįsti visišku pasitikėjimu. Tai intuityvu: ir aš, ir ji nujaučiame, kad viskas gerai.
- Buvusi žmona Kristina nepakęsdavo tavo „išėjimų į jūrą“?
- Pakęsdavo. Kristei buvo sunku su manimi. Todėl dabar visus įspėju, kad esu sudėtingas žmogus ir su manimi sunku. Kita vertus, ir smagu. Kristė turėjo daug kantrybės. Manau, mes vienas nuo kito labai pavargome, nes buvome kaip skirtingos planetos... Bet dabar, kai jau daug laiko esame ne kartu, Kristė kažkodėl labai gerai atsiliepia apie mane. Dabar ji gyvena tokį gyvenimą, kokio norėjo, - ramų, stabilų, paprastą.
- Kas labiau pablogino tavo santykius su žmona - bankrotas ar tai, kad jai vis sunkiau buvo kęsti tavo laisvę?
- Bankrotas. Krizinėje situacijoje žmogus atsiskleidžia, tampa pats tikriausias. Aš buvau tikras ir ji buvo tikra. Ir mudu, tokie tikri, vienas kitam nepatikome. Mes pamatėme, kad mūsų požiūriai labai skirtingi.
- Kokia turėtų būti moteris, kad tau patiktų?
- Per visas savo santykių nesėkmes atradau, kad svarbiausia - kalbėtis, būti atviriems. Šiuo metu pirmąkart gyvenime palaikau tokius santykius, su Orinta vienas kitam galime pasakyti viską, net blogiausius dalykus, ir dėl to nesupykti.
- Ką manai apie vyrus, kuriems nereikia atvirumo šeimoje? Kurie yra už didesnę distanciją tarp partnerių?
- Tai nesąmonė. Man atrodo, kad tai - jau ne šeima, o kažkoks „uabas“, verslas. Tokie santykiai - visai kas kita. Kam tuomet reikalinga žmona? Kad grindis valytų, valgį virtų?
- Paradoksas: tu nori ypatingo artumo tarp vyro ir moters ir kartu sakai, kad nesi šeimos žmogus.
- Galiu paaiškinti, kodėl toks nesutapimas. Aš esu už artumą, bet prieš ilgalaikius įsipareigojimus. Aš gyvenu čia ir dabar. Kai myli, negali sau nurodyti, ką mylėti. Iš kur žinoti, kada tas jausmas baigsis? Todėl geriausia, kai abu žmonės vienodai pasiruošę tokią baigtį priimti. Jeigu kuriam nors TAI baigiasi, kam tuomet abiem spardytis ir kankintis? Geriausia neprisirišti. Ir nesivaizduoti savęs su kitu žmogumi ilgą laiką.
- Daugeliui moterų tokios mintys labai nepatinka.
- Orinta yra moteris, kuri supranta tokį mano požiūrį. Bet tai nereiškia, kad jei kuriam nors iš mūsų jausmas baigsis, dėl to kitam neskaudės.
- Siekdamas būti artimas su moterimi, vyras jai pasidaro matomas kiaurai - su visais trūkumais ir nuklydimais. Ar tavo gyvenimas nebūtų ramesnis, jei su moterimi būtum ne toks atviras?
- Jau bandžiau gyventi su moterimi tam tikrus dalykus nuo jos slėpdamas - ir tikrai buvo ramiau. Bet man tai nepatiko.
- Nes slėgė noras išsikalbėti?
- Taip. Tas uždarumas sukelia šalutines pasekmes. Ir tada atrodo, kad tai - nesąmonė. Aš už atvirumą. Nors suprantu, kad kalbėdamas atvirai komplikuoju santykius.
- Vadinasi, nesirinktum ramesnės galimybės: mažiau atvirumo ir mažiau komplikuotų santykių?
- Aš už komplikacijas. Ir atvirumą. Komplikuoti santykiai - kaip vandenynas, o ramus yra ežeras. Man labiau patinka vandenynas.