Ignalinos miškus išgarsinęs Tarzanas vasaras leisdavo gamtoje tarp Balčio ir Ilgio ežerų. Savo valdose 66 metų kaunietis sulaukdavo daug svečių. Norintieji patekti į jo miško buveinę turėdavo pabelsti kočėlu į keptuvę, pakabintą ant Variaus upelio tilto.
Išgirdęs beldimą, atsiliepdamas Tarzanas suklikdavo laukiniu balsu.
Netrukus iš miško išlindęs kailiais apsikarstęs ir vėzdu apsiginklavęs atletiškos išvaizdos basakojis vyriškis kviesdavo užsukti į jo beveik pusę hektaro užimančias valdas.
Iki vėlyvo rudens gamtoje gyvenantis keistuolis ne vienam galėjo patarti, kaip pasistatyti ekologišką, beveik nieko nekainuojantį netradicinį būstą.
Vyras pats pasistatė nedidelę pirtelę, valgomąjį ir fotografijų galeriją, kurioje eksponavo savo nuotraukas. Kai Tarzanui nusibosdavo būti miške, jis tilteliu pasiekdavo Balčio ežere iš lentų sukaltą vadinamąją meilės salą. Joje vyras kaitindavosi, skaitydavo knygas arba grožėdavosi debesimis. Miegodavo Tarzanas aukštai pušyse įkeltame nakvynės namelyje.
Patogumų miške nepasigendančiam fotomenininkui A.Arcimavičiui civilizaciją primindavo tik radijas ir dviratis.
Čia užsukantiems turistams po medžius lyg beždžionė karstytis ar ore svaiginančius skrydžius atlikti mokantis laukinis žmogus suteikdavo daug įsimintinų nuotykių ir egzotiškų įspūdžių.