Žudikai taip pat sužeidė Š.Kalmanovičiaus vairuotoją 32-ejų Piotrą Tumanovą. Jis sunkios būklės nuvežtas į ligoninę.
Kūną suvarpė 6-7 kulkos
Pranešama, kad 61 metų Š.Kalmanovičius vyko iš savo biuro. Prie šviesoforo jo automobilis sustojo ir tuo metu pasigirdo šūviai. Į įvykio vietą atvyko medikai, milicija ir prokurorai. Mieste paskelbtas planai "Perėmimas" ir "Vulkanas", siekiant surasti žudikus ir jų automobilį - sidabrinį "Lada Priora".
Skelbiama, kad į "Mecedes" automobilį, kuriuo važiavo Š.Kalmanovičius, buvo paleista 20 kulkų. Neoficialiais duomenimis, į verslininko kūną smigo 6-7 kulkos. Skelbiama, jog nusikaltimas įvykdytas dviem skirtingais ginklais - įvykio vietoje rasta mažiausiai 20 tūtelių - 9 ir 7,5 milimetro.
Kai kurių šaltinių teigimu, žuvusysis bičiuliavosi su "rusų mafijos tėvu" Viačeslavu Ivankovu, pravarde Japončikas, kurį taip pat nušovė prieš keletą mėnesių Maskvoje.
Sužeistas vairuotojas sekė nusikaltėlius
Pareigūnų teigimu, nusikaltimo schema liudija, kad jį įvykdė profesionalai. Spėjama, kad žudikai iš anksto žinojo verslininko važiavimo maršrutą. Kai automobilis sustojo, jie paleido seriją šūvių iš tos automobilio pusės, kurioje sėdėjo verslininkas.
"Galimybės Kalmanovičiui išgyventi praktiškai nebuvo, dėl patirtų daugybinių sužeidimų jis iš karto mirė, - pranešė šaltinis.
Sunkiai sužeistas vairuotojas dar mėgino sekti sprunkančius žudikus ir sugebėjo nuvažiuoti tris kilometrus. Tačiau vairuotojas vėliau prarado sąmonę, nebesugebėjo suvaldyti automobilio ir nuvažiavo nuo kelio.
"Akivaizdu, kad žudikai ilgai stebėjo verslininką, atidžiai nagrinėjo jo maršrutus. O po to priėmė sprendimą - Maskvos centre įvykdė šį nusikaltimą. Visai tai liudija, kad žmogžudystė buvo profesionalus darbas, kuriam ruoštasi labai rimtai", - sakė generolas Borisas Ratnikovas.
„Po to, kai nenustatyti asmenys apšaudė juos iš automobilio
„Lada Priora", „Mercedes" vairuotojas P.Tumanovas mėgino juos
vytis. Po kurio laiko jis buvo priverstas sustoti Novodevičjės
krantinėje dėl sunkaus sužeidimo šaunamaisiais ginklais", - sakoma
Tyrimų komiteto pranešime.
Anot pareigūno, nusikaltėlių buvo mažiausiai du. Jie paspruko
automobiliu „Lada Priora".
Skelbiama, jog nužudyto verslininko vairuotojas yra Sklifosovskio institute,
kur gydytojai kovojo dėl jo gyvybės. Naujausiais duomenimis, pavojus jo gyvybei negresia. Artimiausiu metu ketinama jį apklausti.
Pasak liudininkų, nusikaltėliai paspruko sidabrinės spalvos
automobiliu be numerių, parodymai dėl mašinos markės skiriasi.
"Tai tragedija šeimai ir vaikams, - lifenews.ru cituoja buvusią Š.Kalmanovičiaus žmoną Anastasiją. - Neįtikėtinais laikais gyvename, jei Maskvos centre vidury baltos dienos nušauna tokius gerus žmones."
Tiriamos kelios nusikaltimo versijos
Informuotas šaltinis Rusijos sostinės teisėsaugos organuose žiniasklaidai teigė, jog tiriamos kelios verslininko žmogžudystės versijos.
„Be abejo, ieškant nusikaltėlių bus kruopščiai tiriamos visos
versijos - pradedant nužudytojo verslininko veikla ir baigiant
asmeniniu kerštu", - sakė pašnekovas.
Pagrindinė versija yra užsakomoji žmogžudystė.
Anot pareigūno, „artimiausiu
metu tyrėjai apklaus nužudytojo gimines, draugus ir bendradarbius,
pradės tikrinti visus jo kontaktus pastarosiomis savaitėmis, taip
pat bus patikrinta, ar jam nebuvo grasinama".
Anot pareigūnų, iškelta baudžiamoji byla pagal tris Baudžiamojo
kodekso straipsnius" tyčinė žmogžudystė, pasikėsinimas nužudyti
ir neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas.
Gyvenimo biografija - spalvinga
Š.Kalmanovičius 1949 metais gimė Lietuvoje, Kaune, o 1971 metais kartu su tėvais išvyko į Izraelį. Jis baigė Jeruzalės universitetą, įgijo inžinieriaus specialybę. Praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje Izraelyje jis laikytas vienu turtingiausių emigrantų iš Sovietų Sąjungos. 1988 metais jis buvo apkaltintas šnipinėjimu SSRS naudai ir nuteistas kalėti 9 metus. 1993 metais Š.Kalmanovičius buvo paleistas anksčiau laiko. 1993-1994 metais kartu su Josifu Kobzonu pradėjo verslą Rusijoje.
1996 metais jis perėmė Kauno krepšinio klubą "Žalgirio", kai jo pagalbos paprašė Arvydas Sabonis. Po komandos triumfo Eurolygoje 1999 metais verslininkas klubą paliko. Pernai rudenį, kai "Žalgirį" prislėgė milijoninės skolos, klubo savininkai vėl buvo kreipęsi pagalbos į Š.Kalmanovičių, tačiau jiem susitarti nepavyko. Tuomet Š.Kalmanovičius pareiškė, jog būtų kvaila sveikam gultis į ligonio lovą.
Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui verslininkas buvo apdovanotas Gedimino ordinu. Jam buvo suteikta Lietuvos pilietybė.
Pastaruoju metu Š.Kalmanovičius ėjo kompanijos "Tišinka" generalinio direktoriaus pareigas. Rusijoje jis taip pat buvo žinomas kaip mecenatas ir prodiuseris. Verslininkas organizavo Michaelo Jacksono ir kitų garsių pasaulio atlikėjų koncertus Rusijoje, rėmė kelis krepšinio klubus, užėmė moterų krepšinio klubo Maskvos srities "Spartak" prezidento postą. Šią vasarą jis ėjo Rusijos moterų krepšinio rinktinės generalinio vadybininko pareigas.
Š.Kalmanovičiaus širdyje krepšinis visada užėmė daug vietos. Šią vasarą
verslininkas stebėjo Rusijos moterų krepšinio rinktinės pasirodymą Europos
krepšinio čempionate Latvijoje. Lrytas.lt siūlo paskaityti "Lietuvos ryto"
žurnalisto Kęstučio Rimkaus įspūdžius iš susitikimo su krepšinio mėgėju.
***
Krepšinis - vieno žmogaus šou? Taip gali būti, net jei tas asmuo nemėto į
krepšį ir nėra treneris. Šabtajus Kalmanovičius yra Europos moterų krepšinio
čempionato spektaklio Latvijoje pagrindinis aktorius.
Š.Kalmanovičius ilgai svarstė, kur dėtis per Rusijos ir Lietuvos
krepšininkių rungtynes vakar ramiame Latvijos miestelyje Valmieroje.
„Lietuvoje gyvenau daug metų, todėl man sunku rungtyniauti prieš Lietuvą.Galbūt per mačą būsiu tribūnose", - traukdamas antrą cigaretę iš eilės svarstė Rusijos moterų rinktinės vadovas.Tačiau 60-metis turtuolis negali būti paprastas žiūrovas. Vakar jis nenustygdamas vietoje blaškėsi tarp suolo ir aikštės, kol Rusijos
krepšininkės 60:52 įveikė lietuves.
Mūsų šalies komanda liko trečia C grupėje ir be įskaitinių taškų pateko į
antrąjį etapą, kuriame laukia trys dvikovos su pajėgiausiomis trimis D
grupės komandomis.Europos čempionių titulą ginanti Rusijos rinktinė žingsniuoja neklupdama,
bet ne be aistrų. Atrodo, tai ir neįmanoma, kai su komanda būna
Š.Kalmanovičius.
„Septyni", - iškeltais pirštais rodydamas derinį rikteli Š.Kalmanovičius.Rusijos rinktinės treneris Valerijus Tichonenka nusišypso, bet nieko nesako.Treneris tylėjo ne vieną kartą, kai Š.Kalmanovičius nurodinėjo, kuri žaidėja aikštėje turi keisti viena kitą.Pastumti trenerį? Net ir tai nėra tabu Š.Kalmanovičiui. Taip buvo per rusių
rungtynes su Turkija ir po mačo su Serbija.
„Tiesiog reikia išlaikyti ramybę, - „Lietuvos rytui" sakė Rusijos rinktinės žaidėja Ilona Korstin, paklausta, ko klauso, jei treneris ir komandos vadovas pateikia savus nurodymus. - Jie randa bendrą sprendimą komandos
labui, o mūsų užduotis - vykdyti tai, kas liepiama.Žinoma, reikia prie to priprasti, bet mes stengiamės".Stengtis tikrai verta. Irina Osipova pirmadienio vakarą užsigeidė
pasižvalgyti po Valmieros miestą ir iškart nukulniavo prie komandos vadovo.
„Ar šimto dolerių tau užteks? - paklausė Š.Kalmanovičius, atverdamas
piniginę ir ištraukdamas latų kupiūrą. - Tai - šimtas dolerių".
Bučiuoti krepšininkes, jas kutenti ar barti - Lietuvos, Rusijos ir Izraelio
pilietybes turinčiam verslininkui tai atrodo įprasta.
„Ji - mano mergina, o ji - duktė", - rodydamas į Svetlaną Abrasimovą bei
I.Osipovą šypsojosi Š.Kalmanovičius.Irdamasis pro „Vidzemes" olimpinio centro koridorius jis sutinka serbę
Milicą Dabovič ir ją pabučiuoja.
„O kaip manote, ko aš čia atvykau? Pasibučiuoti", - toliau šypsosi
Š.Kalmanovičius.
Jo pokalbis su „Lietuvos rytu" taip pat buvo ne vien apie krepšinį.
- Rusijos rinktinė laikoma čempionato favorite. Ar ji jaučia įtampą? - „Lietuvos rytas" paklausė Š.Kalmanovičiaus.
- Aš spaudimą jaučiu. Bet nemanau, kad Rusijos rinktinė šią dieną yra favoritė. Su šiomis įžaidėjomis mes iki finalo nenužengsime.
Mums trūksta tikros įžaidėjos, o ji, Rebecca Hammon iš WNBA „San Antonio
Silver Stars" klubo, atvažiuos tik birželio 14-ąją. Tik ar ji nesulaužys
žaidimo?
Yra ir kitų favoričių. Latvijos krepšininkės puikiai susižaidusios ir
rungtyniauja namie.
Slovakių rinktinės niekas rimtai nevertina, bet ji turi puikią trenerę
amerikietę Poeky Chatman. Slovakija nužengs toli. Kaip ir Ispanija.
Žinoma, ir aš noriu laimėti auksą. Esu maksimalistas. Rusijos rinktinei
atstovauja penkios mano klubo (Maskvos srities „Spartak". - Red.) žaidėjos.
Jeigu Rusija netaps čempione, žmonės juoksis ne iš krepšininkių, bet iš
manęs.
- Ar todėl per varžybas dalydamas patarimus žaidėjoms būnate aktyvesnis už
trenerį V.Tichonenką?
- Taip. Dar prieš mėnesį ketinau atsistatydinti. Akimirką susimąsčiau: ką aš
darau? Juk vasarą mano žmona vadovaus jaunučių rinktinei, reikėtų rūpintis
vaikais. Ar ne per daug imuosi?Tačiau manęs paklausta: „Išsigandai? Bijai pralaimėti?"
Tada nebuvo kur trauktis. Pasakiau, kad nebijau.
- Kaip komanda reaguoja, jei treneris V.Tichonenka liepia atlikti vieną derinį, o jūs - kitą?
- Nenurodinėju, kokius derinius atlikti. Aš sprendžiu, kurią žaidėją reikia
keisti, nes V.Tichonenka dar gerai nepažįsta krepšininkių. Ne Rusijos
komandos, bet varžovių.
Moterų krepšinyje jis dar naujokas ir nežino, kuri žaidėja gali įmesti
tritaškį, kuri meta dešiniąja ranka, o kuri kairiąja.
Todėl priimant šiuos sprendimus dalyvauju aktyviai.
- Kuri komanda šiame čempionate yra gražiausia?
- Aš jau ketverius metus esu įsimylėjęs Aušrą Bimbaitę. Tiesa, ji gal to ir
nežino. Tačiau, mano įsitikinimu, rusės yra gražiausios. Prieš karą Kaune gyveno vienas žydas humoristas. Kartą jis parašė, kad žydas turi vesti tris kartus. Pirmą sykį, kol dar esi jaunas, - rusę ar ukrainietę, nes jos yra
gražiausios. Antrą kartą - moldavę. Nes būnant vidutinio amžiaus valgis rūpi
labiau už grožį, o moldavų virtuvė pati įvairiausia - turi apie 400
patiekalų. Trečią kartą reikia vesti lietuvaitę arba žydę, nes jos geriausiai prižiūri
kapines.
Esu tokio amžiaus, kad rinkčiausi tarp moldavės ir lietuvės. Aš feministas. Nuo tos dienos, kai 2002 metais įsimylėjau Aną (A.Archipova - buvusi garsi Rusijos rinktinės žaidėja. - Red.) ir ją vedžiau, krepšininkės
man - žvaigždės.
Svarbiausia mano užduotis - kad jos neturėtų rūpesčių, negalvotų apie buitį,
vaikus ar vyrus. Todėl daugumos Rusijos rinktinės žaidėjų vyrai yra
Valmieroje. Dalis vaikų - irgi.
- Kokias sąlygas suteikiate krepšininkėms šiame Europos čempionate?
- Pervažiavę žaisti į antrą etapą, įsikursime Jūrmaloje. Būsime vienintelė
rinktinė, kuri gyvens atskirai.Visas viešbutis Jūrmaloje, visi 40 kambarių rezervuoti tiktai Rusijos
rinktinei.
Iš Rusijos atsivežiau virėjus. Krepšininkėms norisi permainų, kai čempionate
praleidžia dvi savaites. Turiu ko nors imtis.Kitaip žaidėjos pradeda nekęsti viena kitos - jos juk moterys.
Bandau nuslopinti psichologinį nerimą. Įsiterpiu, kai žaidėjos ginčijasi,
kuri turėtų žaisti starto penkete ar pyksta, kodėl nesulaukė perdavimo.
Vyrų krepšinyje tokių dalykų beveik nėra. Bet moterys - labai patikimos ir
ištikimos. Iš jų sulauki atsidavimo. Jeigu jos tavimi tiki, aikštėje atiduos
visą save. Tai mane žavi.
Be to, krepšininkės yra nenuspėjamos.Tarkim, įžengs į aikštę Maša (Marija Stepanova. - Red.), ir nežinai - gal ji
viena pribaigs varžovių komandą, o gal prames pro šalį keturis kartus iš
eilės.
Kiekvienam reikia adrenalino. Vienas vaikšto į kazino, o kitas bando
perbėgti gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Man adrenalinas, hobis
ir gyvenimas yra čia.
- Ar prie Jūrmalos rengsite savo žaidėjoms ką nors panašaus kaip Atėnų
olimpinėse žaidynėse, kai Rusijos krepšininkės naktį maudėsi Egėjo jūroje, o
šampanas liejosi laisvai?
- Šampano nebuvo. Buvo rusiškos virtuvės patiekalų. Aš ir dabar į Latviją
atvežiau juodųjų ikrų - jų krepšininkės galės paragauti pusryčiams kas tris
arba keturias dienas.
Juodųjų ikrų gauti nebuvo lengva, bet viešbutyje jau stovi trys statinaitės.
Krepšininkėms trūksta to, prie ko jos pripratusios.
Valmieroje mes gyvename viešbutyje, kuriame net nėra restorano. Valgius mums
veža iš velnias žino kur - kažkokios kavinės. Gabenant maistas atšąla.
Manau, nieko baisaus nebūtų, jei Lietuvos krepšininkės kartais gautų
cepelinų ar šaltibarščių. Tai nebūtų sunku suorganizuoti.
Galbūt, jei prancūzės ar kitos komandos gautų įprasto maisto, jos žaistų
geriau? Nes dabar man atrodo, kad šio čempionato lygis yra žemas.
Eurolygos geriausios komandos - Maskvos srities „Spartak", Jekaterinburgo
UGMK ir Valensijos „Ros Casares" - bet kuri jų turbūt laimėtų šį Europos
čempionatą.
- Buvote atskridęs į Kauną kalbėtis dėl „Žalgirio" rėmimo. Bet Vladimiras
Romanovas jus aplenkė. Jei „Žalgiris" kada nors darsyk kreiptųsi į jus, ką
atsakytumėte Kauno komandai?
- Neketinu trukdyti V.Romanovui. Bet jei „Žalgiriui" reikės pagalbos - aš
esu atsitūpęs ir pasirengęs žemam startui.
