Jeigu išliko išleisti paruoštų darbų, ar šio rašytojo
literatūrinio paveldo valdytojai nuspręs išleisti tuos kūrinius?
J.D.Salingerio paveldėtojai tyli.
„Jokių komentarų“, - sako jo literatūrinė agentė Phyllis
Westberg iš firmos „Harold Ober Associates Inc.“
J.D.Salingerio knygas leidusi leidykla „Little, Brown & Co.“
naujų šio rašytojų kūrinių išspausdinti kol kas neplanuoja.
Advokatė Marcia B.Paul, kuri atstovavo
J.D.Salingeriui, kai jis pernai kreipėsi į teismą, reikalaudamas
uždrausti spausdinti vieno švedų rašytojo sukurtą „Rugiuose prie
bedugnės“ tęsinį, ketvirtadienį į telefono skambučius
neatsiliepinėjo.
Rašytojo sūnus Mattas Salingeris nurodė,
kad klausimus dėl jo tėvo seifo turinio reikėtų užduoti
Ph.Westberg.
Gandai apie galimą J.D.Salingerio literatūrinį palikimą sklando
jau seniai. 1999 metais Naujajame Hampšyre gyvenantis rašytojo
kaimynas Jerry Burtas sakė, kad J.D.Salingeris
prieš kelerius metus jam yra pasakojęs apie mažiausiai 15
neišleistų knygų, kurių rankraščiai saugomi seife jo namuose.
1998 metais rašytoja ir buvusi J.D.Salingerio meilužė Joyce
Maynard rašė, kad jos bičiulis rašydavo kasdien
ir laikė paslėpęs mažiausiai du romanus.
J.D.Salingeris, kuris mirė trečiadienį, būdamas 91 metų,
pradėjo spausdinti romanus praėjusio amžiaus 5-ajame dešimtmetyje, o
labiausiai išgarsėjo 1951 metais, kai išleido „Rugiuose prie
bedugnės“. Tačiau netikėta šlovė uždaro būdo rašytoją
paskatino dar labiau atsiriboti nuo pasaulio.
Jo paskutinė knyga, kurią sudarė novelės „Aukščiau gegnes,
dailidės“ (Raise High the Roofbeam, Carpenters) ir „Seimuras.
Įžanga“ (Seymour: - An Introduction), buvo išleista 1963 metais, o
vėliausias šio rašytojo kūrinys buvo išleistas 1965 metais, kai
žurnalas „The New Yorker“ išspausdino jo novelę „Hapvorto 16,
1924-ieji“ (Hapworth 16, 1924).
Rašytojas Jay McInerney, kurį išgarsino
1984 metais išleistas romanas „Ryškūs žiburiai, didelis miestas“
(Bright Lights, Big City) skeptiškai vertina gandus apie
J.D.Salingerio seife slypinčius literatūros lobius.
„Manau, ten tikriausiai yra daug ko, tačiau nesu įsitikinęs,
kad ten yra tai, ko mes tikimės, - jis sakė ketvirtadienį. -
„Haportas“ nebuvo tradicinis arba labai malonus kūrinys. Tai buvo
pamišėliškas epistoliarinis monologas - iš esmės beformis.
Nujaučiu, kad jo vėlesnieji darbai - tokio paties pobūdžio“.
Rašytojas ir leidėjas Gordonas Lishas, praėjusio
amžiaus 8-ajame dešimtmetyje sukūręs anoniminę novelę, kurią kai
kurie skaitytojai laikė originaliu J.D.Salingerio kūriniu, sakė
„esantis tikras“, kad Korniše saugoma kai kas vertinga.
Rašytoja Curtis Sittenfeld, kurios pirmasis
romanas „Paruošiamoji mokykla“ (Prep) darnai lyginama su
J.D.Salingerio kūriniais, sakė, kad jai ši intriga tiesiog labai
maloni.
„Nekantrauju sužinoti! - džiūgavo ji. - Mūsų begėdiškos
savireklamos amžiuje nepaprasta ir savotiškai didinga galvoti, kad
kažkas rimtai ir nuoširdžiai rašo dėl paties rašymo“.
Kai kurie literatūros šedevrai buvo išspausdinti po jų
autorių mirties ir netgi prieš jų valią - pavyzdžiui, Franzo
Kafkos romanai „Procesas“ (Der Prozess) ir „Pilis“, kuriuos rašytojas reikalavo sunaikinti.
Apie J.D.Salingerio veiklą nežinoma beveik nieko tikra, todėl
atsiveria platus kelias vaizduotei. J.McInernay pasakojo, jog viena
iš jo draugių, kuri pažinojo J.D.Salingerį, pasakojo, kad šis
daugiausia rašo apie maistą ir mitybą
G.Lishas aiškino, kad J.D.Salingeris 7-ajame dešimtmetyje jam yra
sakęs, kad teberašo apie Glasų šeimą, kurios personažai
veikia daugelyje šio rašytojo kūrinių.
Tačiau tikėtina, kad neatrasti J.D.Salingerio rankraščiai
teliks mūsų vaizduotėje, kaip ir Nikolajaus Gogolio veikalo
„Mirusios sielos“ (Mertvye dushy) antroji dalis, kurią autorius
sudegino prieš mirtį.
J.D.Salingerio dukra Margaret 2000 metais išleistuose
memuaruose rašo, kad jos tėvas savo rankraščius labai kruopščiai
tvarko: raudona žymė reiškia, kad kūrinys po jo mirties gali būti
išleistas „toks, koks yra“. Mėlyna žymė reiškia, kad rankraštį
dar reikia redaguoti.
„Yra vienas nuostabus kūrinys, kuris nebus leidžiamas, -
J.D.Salingeris 1974 metais sakė dienraščiui „The New York Times“. -
Leidyba yra siaubingas įsibrovimas į mano privatumą. Man patinka
rašyti. Dievinu rašyti - račiau rašyti tik sau ir savo malonumui“.