Rūta nenori būti tapatinama su žurnalistinio tyrimo heroje. Iš Jonavos kilusiai merginai svarbiausia, kad jos artimieji žino, kokia ji yra iš tiesų. O ji – stipri.
Nors pamatęs šią smulkią merginą pagalvotum, kad ją pravirkdyti – juokų darbas.
„Nė velnio! Žinoma, nesu geležinė ledi, tačiau niekam neleisiu lipti man ant galvos”, – tikino Rūta.
Tiesa, pokalbiui įpusėjus žurnalistė prisipažino, kad jos širdį suvirpina ir išspausti ašarą priverčia piktesnis sužadėtinio, žinomo aktoriaus Ramūno Šimukausko (36 m.) ištartas žodis.
– Ar po skandalingos istorijos, kuri iki šiol netyla, tavo gyvenimas labai pasikeitė?
– Pasikeitė tik tiek, kad sulaukiu daug žiniasklaidos dėmesio, o gatvėje mane atpažįsta vienas kitas praeivis. Gaunu nemažai laiškų iš nepažįstamų žmonių.
– Kas juose rašoma?
– Vieni mane palaiko ir linki stiprybės šioje painioje istorijoje, kiti vadina pasileidėle, negaili piktų žodžių ir mano, kad visą šią intrigą sugalvojau pati.
Tokie žmonės nesupranta, kad buvau kūrybinės komandos, kuri viską ir sumanė, dalis. Tai nebuvau tikroji aš, tai buvo pramanytoji Rūta. Šioje situacijoje reikia vertinti ne mane kaip asmenybę, o mano atliktą darbą.
– Pasakyk atvirai, ar tau nė trupučio negaila šio vyriškio?
– Žinoma, nėra malonu, kad žmogus paslydo. Bet niekas netempė jo už liežuvio sakyti tokius dalykus, kuriuos girdėjo visa Lietuva. Pats kaltas, kad taip greitai pasidavė jaunos merginos vilionėms.
Jis juk suaugęs, daug ko gyvenime matęs vyras. Tikiu, kad ne jis vienas toks Seime.
– Gal iš šios istorijos ir tu ko nors pasimokei?
– Supratau, kad vyrams apsukti galvą labai paprasta, o norint gauti pinigų, daug proto nereikia. Štai kodėl tiek daug barakudų.
Jeigu vyrai nebūtų tokie patiklūs, viskas būtų kitaip. O visi kaltina tik moteris! Vyrai, būkite gudresni!
– O tu pati ar galėtum siūlytis vyrui į lovą vien dėl to, kad taptum turtinga?
– Kvailai jausčiausi tai darydama. Gerą gyvenimą galiu sau pati garantuoti, aš juk dirbu ir užsidirbu.
– Ką apie šį skandalą sako tavo sužadėtinis Ramūnas? Jis – žinomas aktorius, ne vienus metus mėgaujasi žiniasklaidos dėmesiu, gal duoda kokių nors patarimų, kaip elgtis?
– Ramūnas į tai nesikiša ir jokių patarimų neduoda. Jis supranta, kad šis dėmesys laikinas ir ši istorija greitai bus pamiršta. Tik liepė neskaityti apie save komentarų, nes gali nuo jų pasidaryti negera. (Juokiasi.)
– Su Ramūnu esate dvejus metus. Vienus iš jų – susižadėję. Kaip susipažinote? Sunku buvo užkariauti jo širdį?
– Jis pirmas pradėjo rodyti man dėmesį. Susitikome vieną, kitą kartą, ir supratau, kad noriu būti su šiuo vyru. Tačiau iš pradžių nerimavau dėl mūsų amžiaus skirtumo – jis už mane vyresnis vienuolika metų. Tai gąsdino.
– Kokios Ramūno savybės tave sužavėjo, kad, nepaisydama pirminės baimės, jį pamilai?
– Man patinka stiprios asmenybės. Nemėgstu vyrų, kurie gerai jaučiasi šalia kvailų moterų. Tai rodo jų nevisavertiškumą.
Negaliu pakęsti ir tokių, kurie slepiasi po moters sijonu.
Nesakau, kad tai blogai, tačiau tokie vyrai man nekelia aistros. Ramūnas yra pasitikintis savimi, beprotiškai mėgsta savo darbą, kaip ir aš, todėl kartu mums lengva gyventi. Darbas mums – pirmoje vietoje.
– Pirmiau nei jausmai?
– Sunku pasakyti... Tačiau siekiai ir tikslai labai svarbu.
– Vadinasi, esi karjeristė?
– Tikrų tikriausia! Aš idealizuoju žurnalisto darbą, nepaisydama to, kad kiti šią profesiją kartais niekina.
– Baigei mokyklą Jonavoje, studijavai ir gyvenai Kaune. Nuo šių metų pavasario apsistojai sostinėje, nes čia gavai pasiūlymą dirbti vienoje televizijos laidoje. Sužadėtinis liko Kaune. Nebijai, kad retai matantis jausmai gali išblėsti?
– Aš skiriu meilę nuo noro pasisavinti kitą žmogų. Kai myli, padedi kitam žmogui augti, tobulėti, o ne bandai jį pavergti, kad pats geriau gyventumei.
Tai, kad Ramūnas mane išleido dirbti Vilniuje, yra pats didžiausias meilės įrodymas. Mes esame kartu, tačiau turime ir atskirą gyvenimą. Ramūnas dirba Kauno mažajame teatre, todėl Vilniuje jam nebūtų ką veikti.
– To užtenka?
– Ne, bet tikiu, kad taip bus ne visada. Gyvenimas toks nenuspėjamas, todėl geriau neplanuoti, o tiesiog gyventi.
– Sakei, kad Ramūnas yra ramus ir racionaliai mąstantis žmogus, o tu labai emocionali.
– Mūsų porai apibūdinti labai tinka posakis: „Vyras yra miestas, o moteris – gamta.” Aš esu gamta su visomis stichijomis. (Juokiasi.) Kad ir kaip būtų gaila, emocijų suvaldyti nesugebu.
Aš galiu net naktį sugalvoti, kad noriu keisti savo gyvenimą iš esmės, trenkti durimis ir išeiti į niekur. Sunku Ramūnui su manimi. todėl vertinu jį už kantrybę ir toleranciją.
– Kokia būna Ramūno reakcija?
– Jis lieka ramus, juk žino, kad man gali bet kas į galvą šauti. (Juokiasi.)
– Kas jūsų poroje yra šeimos galva?
– Žinoma, kad Ramūnas. Esu gana gudri moteris. Leidžiu jam pasireikšti ir pasijusti tikru vyru. Stengiuosi nevadovauti. Sprendimus pri-imame kartu. Kartais jis man nusileidžia.
– Nekyla kivirčų sprendžiant dilemą, kaip praleisite savaitgalį ar laisvas dienas?
– Retai. Nors mus skiria vienuolika metų, savo pomėgiais esame panašūs. Abu nesame namisėdos. Leisti laiką bendraujant su kitais mums abiem patinka, todėl vakarai prie televizoriaus ekrano sėdint susiglaudus – ne mums.
– Savo namuose Kaune susibūrimų su draugais prie vyno taurės nerengiate?
– Namie alkoholinių gėrimų negeriame. Ramūnas pasakytų: „Mes nepripažįstame buitinio alkoholizmo.”
– Kada įsimylėjėliams nuskambės vestuvių maršas?
– Dar negreit. Mes gyvename šia diena ir didelių ateities planų nekuriame.
Kol kas yra daug jėgų kurti profesinėse srityse, o šeima mes ir dabar esame.Todėl mes ir esame kitokie. O man tai patinka. Juk esu jauna, spėsiu ištekėti.
– Sakei, kad esi stipri asmenybė, turinti moteriškų silpnybių. Kokios jos?
– Turbūt, kaip ir daugelis moterų, dievinu saldumynus ir gražius dalykėlius. Apsipirkinėti galėčiau visą dieną.
Mano drabužinėje vyrauja juodos spalvos apdarai. Vis prižadu sau, kad daugiau šios spalvos rūbų nepirksiu, tačiau niekaip nepavyksta atsikratyti šio įpročio.
Ramūnas vengia eiti su manimi į parduotuves. Jis neturi kantrybės. Esu labai smulkmeniška. Būna net taip, kad Ramūnui nuperku drabužių be jo žinios, – jis pasitiki mano skoniu.
– Kokie drabužiai parduotuvių vitrinose patraukia tavo dėmesį?
– Rengiuosi klasikiniais ir jaunatviškais drabužiais. Dažniau vilkiu sukneles ir sijonus negu kelnes. Neslėpsiu – mėgstu puoštis, tačiau mano filosofija tokia, kad investuoti reikia į ilgalaikį grožį. Reikia prižiūrėti save iš vidaus.
– Kokiais drabužiais vilkinčios tavęs niekada neišvystų kolegos ir draugai?
– Avinčios sportiniais bateliais ir vilkinčios sportiniu kostiumu manęs nesutiksite nei parduotuvėje, nei nešant šiukšles. Net nežinau, ar turiu sportinę aprangą namuose.
– Dabar esi bene garsiausia žaliaakė Lietuvoje. Ar sulauki daug komplimentų dėl didelių žalių akių?
– Negaliu pasakyti, kad visi alpsta pamatę mano akis. Tačiau taip, pagyrų išgirstu. Stengiuosi nepersistengti darydama makiažą. Blakstienų tušas ir juodas pieštukas – šios priemonės visada yra mano kosmetinėje. Man jų pakanka.
– Mėgsti eksperimentuoti su savo išvaizda?
– Ko tik nesu dariusi su savo plaukais, kokios tik spalvos jie nebuvo – ir tamsiai, ir šviesiai rudi. Galiausiai nusprendžiau būti blondinė.
– Moterys nevengia kaupti daiktų. Dažnai jų turi tiek, kad nespėja nuo statulėlių ir vazelių valyti dulkių. Tu – viena jų?
– Neprisirišu prie daiktų. Daug ką atiduodu draugams arba išmetu. Man labai patinka daiktų atsikratymo procesas. Nesu prieraiši.
– Neprisiriši ir prie žmonių?
– Iš dalies. Bet mane gyvenimas mėtė ir vėtė. Gyvenau Jonavoje, Kaune, Vilniuje. Net Varšuvoje teko praleisti pusę metų, dalyvavau studentų mainų programoje. Taip gyvenant sunku prisirišti prie gyvenamosios vietos, o kartais ir prie žmonių. Gal vieną dieną viskas pasikeis.
– Esi baigusi ir psichologijos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Niekada neketinai dirbti psichologe?
– Domiuosi psichologija ir dabar, skaitau psichologes knygas. Žinios, įgytos universitete, padeda dirbant žurnalistinį darbą. Niekada nesakau „niekada”, tačiau psichologe artimiausiu metu tapti neketinu.
– Vadinasi, po penkerių metų įsivaizduoji save dirbančią žurnaliste?
– Taip, nors sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.