– Ar jums patinka būti populiariausiu televizijos aktoriumi planetoje?
– Taip, net negalėjau įsivaizduoti, kad mano pavardė pateks į Guinnesso rekordų knygą.
– Tikriausiai visi jūsų bičiuliai su didžiausiu malonumu žiūri „Daktarą Hausą?”
– Visai ne! Kartkartėmis mane pasiekia tokie elektroniniai laiškai: „Na, Hugh, kiek galima filmuotis šioje kvailystėje!”, „Tas „Hausas” – idiotiškiausias pasaulio televizijos serialas, nejau nenori grįžti į teatrą?”
– Ir ką atsakote?
– Aš linkęs nutylėti. Esu santūrus. Greičiausiai dėl to, kad mano gyslomis teka škotų kraujas.
– Ar jums tikrai nesinori grįžti į sceną?
– Kaip čia pasakyti? Mano požiūris į teatrą –
dvejopas. Viena vertus, teatras – vieta, kurioje aktorius gali apnuoginti sielą, o žiūrovas dvasiškai apsivalyti. Kita vertus, darbas teatre gali išvesti iš kantrybės. Prieš daugelį metų turėjau vaidmenį vienoje Londono teatro pjesių – tris mėnesius.
Spektaklis buvo vaidinamas šešis kartus per savaitę, ir visus šešis kartus per savaitę turėjau pasirodyti scenoje ir sakyti tas pačias replikas. Maniau, kad išeisiu iš proto! Nemanau, kad galiu atsiskleisti tik kaip teatro aktorius, – neturiu tokios ištvermės, tiesa, man netrūksta aistros.
– Prabilote apie škotiškas šaknis. Bet prieš porą metų viename interviu prisipažinote, kad dabar save laikote visaverčiu amerikiečiu.
– Tai neteisinga mano žodžių interpretacija. Žinoma, niekuomet nesugebėsiu jaustis visaverčiu amerikiečiu, net jei JAV pragyvensiu dar dešimt metų. Jaučiuosi visaverčiu Los Andželo gyventoju. Taip, man patinka Angelų miestas, nors lyg ir neturėtų.
– Kodėl?
– Todėl, kad vos ne visa britų žiniasklaida rašė: „Persikeldamas į Kaliforniją, H.Laurie žengė drąsų žingsnį: jis negalės atlaikyti nei saulės, nei Holivudui būdingo pretenzingumo.” Niekam net nešovė į galvą mintis, kad įsigeisiu Los Andžele įsigyti nekilnojamojo turto.
– Jūsų žmona (teatro administratorė Jo Green. – Red.) blaškosi tarp dviejų namų – Los Andžele ir Londone. Vaikai jau suaugę: jie tai Londone, tai Niujorke, tai Madride. Kiek kartų per mėnesį tenka perskristi Atlanto vandenyną?
– Per mėnesį? Atvirai sakant, kartą per šešias ar septynias savaites.
– Šis klausimas neatsitiktinis. Skrisdami daugelis keleivių „Daktarą Hausą” žiūri lėktuvuose. O jūs?
– Žvelgiu į veidus keleivių, kurie žiūri „Daktarą Hausą”.
– Ir ką matote?
– Visą žmogiškųjų emocijų spektrą.
– Kuo Hugh Laurie gerbėjai amerikiečiai skiriasi nuo britų?
– Amerikiečiai – neįtikėtinai nuoširdūs žmonės, ko negalima pasakyti apie anglus. Be to, amerikiečiai dievina, kai pradedu kalbėti su britišku akcentu. Kartą prekybos centre kasininkė paklausė, kaip jaučiuosi. Atsakiau: „Puikiai, labai ačiū.” Išgirdusi tokį atsakymą, ji iš laimės sušuko: „Negana to, kad priešais mane stovi Gregoris Hausas, jis dar kalba su nuostabiausiu pasaulio akcentu!”
Britai – santūrūs. Žinoma, jei šeštą valandą vakaro užsinoriu pasivaikščioti po Oksfordo gatvę, tikrai neabejokite, kad bent vienas sustabdo ir pasako: „Oi, jūsų toks matytas veidas!”
– Papasakokite ką nors smagaus apie savo gerbėjus.
– Pateiksiu keistą istoriją apie vokiečių aistruolius. Tai nutiko geležinkelio stotyje, bet tiksliai nepamenu kur, lyg Diuseldorfe. Daliju autografus, šypsausi, fotografuojuosi, o pats nervingai žvilgčioju į laikrodį – traukinys pajudės po trijų, dabar jau po dviejų minučių...
Kreipiuosi į gerbėjas: „Atleiskite, bet jei tuoj pat neįšoksiu į vagoną, traukinys pajudės ir aš liksiu čia.” Kas prasidėjo! Kai kas iš minios pradėjo plėšyti mano pasirašytas nuotraukas, kai kas sušuko: „Grįžk į savo Angliją!”
Patyriau šoką – man tikrai reikėjo išvykti iš Vokietijos, ne todėl, kad nepatiko šalis, bet dėl paprasčiausios priežasties – numatyto susitikimo su gerbėjais Prancūzijoje.
– Kartą vienas prancūzų bulvarinis leidinys parašė, kad Hugh Laurie – „didžiausias moterų gundytojas Žemėje”.
– Mes su žmona labai ilgai juokėmės, aptikę šią informaciją. Gerbėjai mane mato tik kaip Gregorį Hausą. Juos kartais stebina ne tik mano britiškas akcentas, bet ir tas faktas, kad realiame gyvenime vaikštau be lazdelės.
Ir tai, kad su ta pačia moterimi gyvenu daugiau nei 20 metų.