Nekeliu tikslo nubėgti maratoną per 3 valandas. Kaskart džiaugiuosi, kad pavyko sėkmingai finišuoti.
Paryžius yra vienas gražiausių pasaulio miestų, todėl startuoti maratone Eliziejaus laikuose prie Triumfo arkos, bėgti Senos pakrante pro Luvrą ar impresionistiniais darbais garsėjantį Orsė muziejų buvo mano svajonė.
Reikėtų paminėti, kad nesu profesionalė, bėgimas man – tik pomėgis, padedantis atitrūkti nuo kasdienių darbų, įkvepiantis naujoms idėjoms.
Iki Paryžiaus: pagrindinis tikslas – pasiekti finišo liniją. Pastebėjau, kad dažnai klaidingai manoma, jog ruošiantis maratonui reikia nubėgti šimtus kilometrų.
Iš tiesų maratonas gali tapti išbandymu kiekvienam, nesvarbu, koks amžius, – jame gali dalyvauti bet kuris žmogus, kuriam bėgimas yra tiesiog būdas leisti laisvalaikį.
Savo pirmąjį maratoną nubėgau prieš trejus metus visiškai neplanuotai: pietaudama laikraštyje perskaičiau, kad kitą dieną vyks maratonas. Kodėl nepamėginti, pagalvojau.
Tiesa, tai buvo pusė maratono – kiek daugiau nei 21 kilometras. Po metų jau bėgau visą Vilniaus maratoną. Paskui – pusę Rygos maratono, o vėliau – vėl visą atstumą Vilniuje.
Specialiai nė karto nesitreniravau, nebandžiau, pavyzdžiui, vieną dieną nubėgti 20 ar 30 kilometrų ir stebėti savo savijautą.
Vien mintis, kad rytoj reikėtų bėgti dešimtis kilometrų, man keltų stresą. Tiek anksčiau, tiek dabar, jau dalyvaudama maratonuose, niekada nebėgiojau daugiau nei keletą kartų per savaitę: ramiai, savo malonumui parke, miške ar prie jūros.
Dažniausiai bėgu 5–8 kilometrus, užtrunku apie 40 minučių. Tiktai pastaraisiais mėnesiais organizmas priprato prie fizinio krūvio, todėl bėgu truputį ilgiau – apie 10–12 kilometrų ir užtrunku apie valandą.
Man atrodo, žmones gąsdina skaičiai – 42 kilometrai atrodo daug.
Iš tiesų, jei nesi profesionalas ir keli sau tikslą tiesiog nubėgti ir neviršyti maratono laiko (skirtinguose maratonuose tai trunka apie 5 valandas), – teoriškai gali bėgti 30 kilometrų, o likusius 12 greitai nueiti.
Per pirmąjį savo maratoną taip ir dariau – apskaičiavau, kiek laiko turiu bėgti ir kiek galėčiau eiti.
Po pirmųjų kelių maratonų dažniausiai pačios sau ir kitų keliamas klausimas – koks tikslas bėgti kitą kartą. Negaliu atsakyti! Tiesiog jausmas, kai nubėgi maratoną, toks stiprus, kad jį norisi kartoti.
Po pirmųjų kelių maratonų pradedi juos lyginti, nes visur bėgi skirtingu oru, skirtingoje aplinkoje.
Kai pirmą kartą dalyvavau Vilniaus maratone, smarkiai lijo. Rygoje per maratoną švietė saulė, o trasa vingiavo miesto gatvėmis, kur nebuvo jokio pavėsio. Tąkart įveikusi pusę maratono jaučiausi tarsi būčiau bėgusi visą.
Paryžius, Eliziejaus laukai, startas: pagrindinis tikslas – nė kiek neiti. Patekti į Paryžiaus maratoną nėra lengva. Man, tiesą sakant, buvo sunkiau užsiregistruoti nei nubėgti.
Pirmą kartą bandžiau užsiregistruoti beveik prieš dvejus metus gruodį. Tiksliau, tik spėjau pasidomėti, iki kada vyksta registracija.
Tąkart niekaip negalėjau patikėti oficialiame maratono tinklalapyje išvydusi užrašą: „Tickets sold out” (išvertus iš anglų k. – bilietai parduoti).
Atrodė neįtikėtina, kad maratone, kuriame gali dalyvauti 40 tūkstančių bėgimo entuziastų, bilietų nebelieka dar prieš pusmetį iki renginio. Vilniaus maratone galima registruotis nors ir tą pačią dieną, kai jis vyksta.
Tačiau tuomet Paryžiaus maratone taip norėjau dalyvauti, kad net domėjausi, gal vis dėlto įmanoma kaip nors patekti, galbūt kas nors neatvyksta ar atsisako, persigalvoja.
Gal yra laukiančiųjų sąrašas? Rašiau laiškus organizatoriams ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijai prašydama papildamos dalyvio vietos.
Tačiau net padedant Lietuvos ambasadorei Prancūzijoje Jolantai Balčiūnienei, kuri organizatorių taip pat teiravosi dėl papildomo bilieto Lietuvai, pernai dalyvauti vis dėlto nepavyko.
Kaip sakė ambasadorė, prancūzai itin griežtai laikosi taisyklių ir išimčių niekada nedaro.
Taigi prireikė laukti beveik metus, kol prasidės nauja registracija, kurios sistemos iki galo taip ir nesupratau. Skelbiama, kad bilietai parduodami keliais etapais nuo rugsėjo vidurio.
Bet tiksli informacija, kokią dieną jie bus parduodami, neskelbiama. Reikia nuolat stebėti oficialų maratono tinklalapį internete. Taip ir dariau – kiekvienas rytas prasidėdavo nuo maratono interneto svetainės peržiūros.
Kai rugsėjo viduryje buvo paskelbtas pirmasis bilietų pardavimo etapas, per vieną ar dvi dienas išpirko 10 tūkst. bilietų! Tuomet įsigijau ir aš.
Akivaizdu, tokie maratonai kaip Paryžiaus ar Niujorko, sutraukiantys begales žmonių, ne tik man, bet ir daugeliui kitų nėra vien bėgimas. Tai – lyg bėgimas paskui svajonę.
Jau turint bilietą būtina pasirūpinti medicinos pažyma, kurią privaloma pateikti organizatoriams.
Prieš maratoną reikia peržiūrėti starto planą – pagal tai, per kiek bėgikas planuoja įveikti maratoną, dalyviai suskirstomi į kelias zonas ir startuoja skirtingu metu.
Verta peržiūrėti ir maratono gatvių planą: gali būti bėgama ratais, pavyzdžiui, pastarąjį Vilniaus maratoną sudarė 4 ratai. Tuo tarpu Paryžiuje buvo nesikartojanti trasa.
Reikia suplanuoti, kaip maitinsiesi tiek kelias dienas prieš maratoną, tiek maratono metu. Štai Paryžiaus maratone kas 5 kilometrus bėgikams siūlomi vaisiai (bananai, apelsinai), razinos, cukrus ir vanduo.
Bėgant greta tokių punktų reikia atidžiai žvelgti po kojomis, kad nepaslystum ant banano žievės – kai valgo ir geria apie 40 tūkstančių žmonių, grindinį užkloja įvairūs likučiai.
Per Paryžiaus maratoną 9 maitinimo punktuose suvartojama apie 18 tonų bananų, 17 tonų apelsinų, 2 tonos džiovintų vaisių, tiek pat cukraus, išgeriama 440 tūkst. vandens buteliukų.
Stresą kelia ir žmonių gausa – dažnai tenka bėgti su didžiuliu būriu žmonių. O kaip dėl fiziologinių poreikių?
Tai lyg ir elementaru, bet kartu labai sudėtinga – jau po pirmojo maratono supratau, kad svarbiau nei vandens ir maitinimosi punktai išsiaiškinti, kur trasoje numatyti tualetai.
Paryžiuje vyrai nesikuklina pasinaudoti pakelės medžiu net neišeidami iš trasos, moterys žvalgosi krūmo.
Trasoje esančių biotualetų neužtenka, o prie jų nusidriekusi eilė atimtų 10 minučių brangaus laiko.
20–30 kilometrų pralekia gana greitai. Tačiau vėliau kiekvienas kilometras tęsiasi be galo ilgai.
Matai, kad dalis žmonių nebepaeina, daro tempimo pratimus, kai kurie pradeda tikrintis savo elektroninius įrenginius, geria įvairiausius sportinius, energinius gėrimus.
Įpusėjus maratonui dažniausiai pasikeičia ir lauko temperatūra, tuomet bėgikai gatvėse išmėto savo džemperius, žmonės juos susirenka.
Įveikę tris dešimtis kilometrų daug žmonių atsipalaiduoja manydami, kad maratonas jau įveiktas, pradeda žingsniuoti, kalbina vieni kitus.
Likus keliasdešimčiai metrų visi susikaupia ir finišuoja bėgdami.
Po Paryžiaus: pagrindinis tikslas – mėgautis. Pasaulyje yra daug įspūdingų maratonų.
Įspūdingai skamba Didžiosios kinų sienos maratonas (Kinija), Didžiojo penketo maratonas (Afrika), Poliarinio rato maratonas. Norėčiau išmėginti kiekvieną jų, bet pirmiausia trokštu, kad man tradicija taptų kasmet dalyvauti Vilniaus maratone.
Skaitydama I.Staškevičiaus knygą ieškojau atsakymo apie pomėgį bėgioti – juk šis Lietuvos verslininkas įveikė jau daugiau kaip 50 maratonų.
„Tikrąjį bėgiojimo džiaugsmą patiriu bėgdamas ilguosius krosus, – rašo jis. – Jų tikslas – įveikti užsibrėžtą atstumą nekintamu tempu, o koks greitis – nelabai svarbu.
Patogiai risnodamas 20 ar 30 kilometrų distanciją mintimis nuklystu toli. Galiu persukti patikusio filmo epizodus, kalbėtis su tuo metu skaitomo romano veikėjais, naršyti popierius ant darbo stalo, diskutuoti su kolegomis, rūpintis šeima, planuoti keliones.
Bėgdamas esu įminęs ne vieną verslo mįslę, radęs atsakymų į kebliausius klausimus, sumąstęs gyvenimo padiktuotų uždavinių sprendimų.
Maratonas – tai ne per sunkus fizinis krūvis, ypač palankus fantazijoms: pavadinimus „Akropolis” ir „Ermitažas” prekybos centrams sugalvojau būtent ilgųjų treniruočių įkarštyje.”
Praėjusį sekmadienį bėgiojau sostinės Vingio parke ir negalėjau patikėti, kad lietingą savaitgalio rytą jau 9 valandą parkas pilnas bėgiojančių žmonių. Prieš porą metų bėgdama tokiu metu sutikdavau vos porą.
Sėkmę pagavę žmonės įkvepia, dideli miestai užburia – labai nuoširdžiai linkiu tai išbandyti!
Finišą pasiekia ne visi
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene specialistė L.Zaiceva nėra profesionali bėgikė.
26 metų vilnietė prieš kelias savaites viena iš nedaugelio lietuvių sėkmingai įveikė klasikinį 42 kilometrų ir 195 metrų Paryžiaus maratoną. Iš 40 tūkstančių užsiregistravusių bėgikų finišo nepasiekė apie 10 tūkstančių.
Kitąmet ji norėtų dalyvauti Niujorko maratone. Visuose ne Lietuvoje organizuojamuose maratonuose ji bėga su Lietuvos vėliava, taip tikisi susipažinti su bėgime dalyvaujančiais kitais lietuviais.
Šį rugsėjį vilnietė tikisi trečią kartą įveikti Vilniaus maratoną.
Pirmąjį savo maratoną L.Zaiceva nubėgo visiškai to neplanavusi, likus dienai iki maratono „Lietuvos ryte” perskaičiusi informaciją, kad savaitgalį sostinėje vyks kasmetis maratonas.
Garsiausi pasaulyje maratonai
Artimiausias Paryžiaus maratonas vyks 2013-ųjų balandžio 7 dieną. Registracija prasideda jau šiemet rugsėjį. Įspūdingas maratono maršrutas.
Niujorko maratonas vyks 2012-ųjų lapkričio 4 dieną. Tačiau registracija į šių metų maratoną jau baigta.
Didžiosios kinų sienos maratonas (Kinija) vyks 2012 m. gegužės 19 dieną – visi bilietai jau išpirkti.
Didžiojo penketo maratonas (Afrika) vyks 2012-ųjų birželio 23 dieną. Tai lyg maratonas ir safaris kartu, mat bėgdami turėtumėte išvysti Afrikos didįjį penketą: liūtą, leopardą, dramblį, raganosį ir buivolą.
Poliarinio rato maratonas vyks 2012-ųjų spalio 20 dieną – į jį bilietai išpirkti.