Ekscentriškąjį TV laidų vedėją jo sūnus Arūnas primena tik veido bruožais. 46 metų Arūno ir jo bendraamžės Ingos Valinskų vyresnėlis nemėgsta viešumos ir dėmesio.
„Nuo... iki...“ pasakojimą apie A. Valinsko sūnų pradėjo prieš dešimtmetį vykusios kelionės į Astrachanę (Rusija) vaizdais. Į žvejybą prodiuseris ir laidų vedėjas tuomet pasiėmė ir sūnų.
A. Valinskas vyresnysis Volgos deltoje traukė milžiniškas žuvis, bet vienoje vietoje lietuviai pamiršo žvejybą. Filmuotuose kadruose užfiksuota, kaip A. Valinskas su sūnumi valtimi įplaukia į lotosų laukus ir pasipuošę jų žiedais bei lapais pozuoja nuotraukai.
„Tokios akimirkos su tėvu būdavo labai retos, — po dešimtmečio prasitarė A.Valinskas jaunesnysis. — Tačiau kai tėvas skirdavo man laiko, iškart tai pajusdavau.“
Garsia pavarde nesinaudojo
Inga ir Arūnas Valinskai savo vyresnėlį Arūnu pavadino tėvo garbei. „Niekada nesigailėjau gimęs žinomų žmonių šeimoje, bet būti Valinsku ir dar Arūnu nėra paprasta“, — prisipažino A. Valinskas jaunesnysis.
Jo pavardė — lyg spaudas visam gyvenimui, kurio vaikinas bando nusikratyti, nes nenori būti vertinamas tik pagal pavardę.
„Norisi, kad žmonės vertintų už tai, kas ir koks esi. Pavardė — paskutinėje vietoje.
Nevadinčiau to bėgimu. Tiesiog manau, kad tai sveikas kiekvieno žmogaus instinktas ką nors pasiekti pačiam ir būti vertinamam būtent dėl to. Valinsko pavardė iš dalies trukdo, bet tai tik paskatina dar labiau stengtis“, — tvirtino A. Valinskas jaunesnysis.
Nori pats šį tą pasiekti
Šešerius metus Arūnas praleido užsienyje — baigė tarptautinių santykių ir japonų kalbos studijas Anglijoje, metus stažavosi Japonijoje. Į Lietuvą jis grįžo maždaug prieš pusmetį.
Išgirdę Valinsko pavardę žmonės nustemba ir iškart ima juokauti. „Kažkodėl daugumai atrodo, kad turiu būti kaip tėvas — visada turintis ką pasakyti, juokaujantis.
O aš esu visai kitoks“, — teigė A. Valinskas jaunesnysis, kuriam jau įgriso aplinkinių vertinimai tik dėl to, kad jo pavardė Lietuvoje — itin garsi.
Galbūt daugeliui būti žinomo tėvo sūnumi yra siekiamybė, nes pavardė gali atverti daug durų ieškant darbo, merginų ar norint būti dėmesio centre.
Bet Arūnas tvirtina, kad kaip tik turi stengtis dvigubai, kad įrodytų esąs šio to vertas. Naudotis tėvo vardu jam net būtų gėda.
„Žmonių, kurie naudojasi žinoma pavarde, aš labai nemėgstu. Man tai atrodo žema.
Į karinius mokymus užsirašiau iš dalies dėl to, kad pats ką nors pasiekčiau. Nors ir kariuomenėje pasitaikydavo vertinimų: „A, Valinskas.“
Bet aš niekada nesinaudojau savo pavarde, viską darydavau su visais — srėbiau tą pačią putrą, šluodavau kuopos patalpas, kasiau apkasus.
Buvau normalus kareivis, kaip ir visi. Tačiau stengiausi labiau, kad sulaužyčiau stereotipą, jog atvykus Valinskui atvažiavo cirkas“, — neslėpė A. Valinskas jaunesnysis.
Stos į karo akademiją?
Pernai rugsėjį A. Valinskas jaunesnysis Rukloje trims mėnesiams davė kario priesaiką. Toks vaikino sprendimas daug ką nustebino — net jo tėvus, tad jie bandė atkalbėti.
Spėliota, kodėl prestižines studijas baigęs Arūnas pasirinko ne solidų darbą, o kareivišką košę.
„Prieš ryždamasis šiam žingsniui uždaviau sau priešingą klausimą nei daugelis: „O kodėl ten neiti?“
Jei visą laiką ieškosi priežasčių, kodėl daryti viena ar kita, gyvenime nenuveiksi daug įdomių ir gražių dalykų.
Į kariuomenę stojau tik dėl savęs, o ne norėdamas ką nors įrodyti savo tėvui“, — patikino A. Valinskas jaunesnysis.
Priprasti prie griežtos tvarkos kariuomenėje vaikinui buvo nesunku, nes jis ir namuose buvo auklėjamas kaip kariuomenėje. Pasibaigus mokymams A. Valinskas jaunesnysis vėl grįžo į kariuomenę ir pradėjo dirbti eiliniu Garbės kuopoje.
Jam patinka vilkėti kario uniformą, todėl svarsto, ar nevertėtų stoti į karo akademiją.
Drausmė — itin griežta
A. Valinskas vyresnysis savo sūnų auklėjo griežtai. Arūnas turėjo pamiršti vakarėlius, merginas ir mokytis tik labai gerais pažymiais.
„Kai pradėjau eiti į mokyklą, tėvai turėjo daug darbo, dažnai nebūdavo namuose, todėl vakarus dažniausiai leisdavau su aukle.
Tai, kad negalėdavo man skirti daug laiko, tėvas kompensavo griežta disciplina. Kai jis būdavo namuose, visada tikrindavo mano namų darbus, pažymių knygelę, miegoti varydavo devintą valandą vakaro. Jei kildavo klausimų, tėvas iškart puldavo skambinti mano mokytojams“, — pasakojo A. Valinskas jaunesnysis.
Vaikinas sakė, kad jaunesniajam jo broliui Šarūnui buvo lengviau, nes tėvas buvo šiek tiek nuolaidesnis.
„Manau, man augant mokėmės vieni iš kitų: tėvai — mane augindami, aš — su jais augdamas“, — svarstė Arūnas.
Tėvas ne kartą paaugliui sūnui yra griežtai išrėžęs: „Kol gyveni po mano stogu, darysi taip, kaip pasakiau.“
Aukso medaliu vidurinę mokyklą baigęs A. Valinskas vyresnysis ne tik lenkė sūnų prie mokslų, bet ir pats rengdavo jam savotiškus egzaminus, norėdamas patikrinti žinias.
Tai tėvo įtaka, kad A. Valinsko jaunesniojo kambarys užgriozdintas knygomis, o vaikinas itin mėgsta skaityti. Kambaryje net neveikia televizorius, bet Arūnas jo nepasigenda.
Stengiasi neišsišokti
Ką reiškia gyventi, kai nevaržo griežtų tėvų kontrolė, A. Valinskas jaunesnysis suprato tuomet, kai jam sukako šešiolika ir išvyko mokytis į Angliją. Tačiau ten Arūnas nepuolė šėlioti ir skyrė nemažai dėmesio mokslams.
Net ir ištrūkęs iš tėvų globos A. Valinskas jaunesnysis visuomet prisimindavo tėvo žodžius: „Turi elgtis taip, kad šeimai netektų raudonuoti iš gėdos.“ Juk visą garsaus žmogaus šeimą nuolat lydi didelis dėmesys.
„Kaip ir visi jaunuoliai, su draugais ir pavakaroju, ir pašvenčiu, bet stengiuosi neišsišokti. Turiu nuvilti tuos, kurie tikisi, kad A. Valinsko sūnus prisivartojęs kokių nors medžiagų daužo automobilius ir kas savaitę keičia merginas“, — tvirtino Arūnas.
Tėvų keliu eiti nesirengia
Kai išvyko studijuoti į užsienį, vaikinui smagiausia buvo tai, kad niekas nevertino jo pagal pavardę. Naujiems draugams jis buvo tiesiog Arūnas, o kas jo tėvai, niekas nežinojo.
A. Valinskas jaunesnysis neslepia Lietuvoje sutinkantis žmonių, kurie nori būti greta tik dėl to, kad abu jo tėvai — garsūs. Bet dar vaikystėje Arūnas išmoko atskirti tokius žmones, todėl naujų draugų turi mažai. Dauguma — nuo mokyklos laikų.
A. Valinskas jaunesnysis jau paauglystėje susipažino su pramogų pasauliu, kuriame iki šiol sukasi abu tėvai, tačiau tvirtina: jo niekada nepamatysite nei pramogų pasaulyje, nei politikoje.
„Lietuvos pramogų pasaulyje yra per daug dirbtinumo, o politika — išsigimusi. Gerbiu tėvus už jų pasirinktą darbą, bet neprivalau mėgti to paties“, — tvirtino savo kelio dar ieškantis A. Valinskas jaunesnysis.
