Londone teatrinio miuziklo studijas baigęs atlikėjas toliau siekti karjeros norėtų ne Lietuvoje.
Žiemą Vaidotas išlipo į sausumą po aštuonis mėnesius trukusio darbo – dainavo ir vaidino prabangiame kruiziniame laive „Queen Elizabeth”.
„Dirbdamas laive gavau ne tik muzikinės patirties. Aplankytų pasaulio šalių žemėlapyje pridėjau daug pliusų. Jei ne šis darbas, nebūčiau išvydęs tiek daug nuostabių ir skirtingų šalių per tokį trumpą laiką”, – džiaugėsi pašnekovas.
Televizijos projekte „Auksinis balsas” dalyvaujantis V.Baumila Lietuvos sostinėje neužsibūna – nuolat skraido į Jungtinę Karalystę.
Čia dainininkas dalyvauja aktorių atrankose į miuziklus. Jis tiki, kad svajonė dainuoti miuzikluose Vestende, o paskui – ir Brodvėjuje taps tikrove.
Lietuvoje V.Baumila taip pat turi planų. Jis ketina išleisti trečiąjį savo dainų albumą, vaidinti teatre, koncertuoti. Tačiau tėvų namuose dainininkas dabar dažniau yra tik svečias.
Vaidoto galvoje nuolat sukasi mintys apie darbus. Gal dėl to jis visuomenei kol kas nepristatė savo širdies damos?
– Vaidotai, kas nauja meilės fronte?
– Tame fronte – daug meilės. Esu apsuptas mylimų žmonių – tėvų, brolio Donato, dukterėčios Smiltutės, buvusios brolio žmonos Dainės.
– Ne kartą Dainę lydėjote į renginius. Dabar, kai ji išsiskyrusi su jūsų broliu Donatu, vis dar puikiai sutariate?
– Žinoma! Juk Dainę pažįstu nuo tada, kai man buvo 11 metų, o jai – 16-a. Dainė man lyg sesuo, mes visi puikiai sutariame. O dukterėčia kol kas – svarbiausia moteris mano gyvenime.
Donatas ir Dainė taip pat gražiai bendrauja. Gal tų skyrybų reikėjo, kad jie suvoktų, ko trūko?
Parašai, dokumentai, žiedai ant pirštų kai kurioms poroms tik trukdo. Juk yra daug nesusituokusių žmonių, kurie gyvena kaip šeima ir sutaria nuostabiai.
– Sakoma, kad į tą pačią upę antrą kartą neįbrisi. Ar tikite, kad kartą nutrūkusius santykius galima išgelbėti?
– Aš nesu bridęs į tą pačią upę – nekūriau iš naujo santykių su merginomis, su kuriomis pasukome skirtingais keliais.
Tačiau nespjaunu į šulinį – negaliu sakyti, kad tikrai nekurčiau. Yra merginų, apie kurias mano atmintyje išlikę tik puikūs dalykai ir su kuriomis net išsiskyrę mes gražiai bendraujame.
O yra ir tokių, su kuriomis susitikę gatvėje nusukame žvilgsnius. Arba jos slepiasi už savo dabartinių draugų nugaros.
– Dažniausiai nebendraujame su tais žmonėmis, kurie širdyje palieka randų.
– Taip! Jei skauda, nesinori ir bendrauti. Žinai, kad buvo gera dviese, o kai išsiskyrė keliai, skaudėjo širdį.
Tačiau man atrodo, kad toks širdies skausmas užpuola tada, kai yra aistra, susižavėjimas, o ne brandi meilė. Be galo aistringi santykiai užsimezga greitai, trunka trumpai ir baigiasi.
Bendrauju su savo buvusia ilgamete drauge Juste (buvusi Vaidoto draugė – grupės „Šokoledas” buvusi narė Justė Mozolytė. – Red.). Tikrai nesame geriausi draugai, tačiau kartkartėmis pasikalbame, aplankiau jos neseniai gimusį vaikelį. Labai gražus!
– Tikite, kad vyras ir moteris gali būti tik draugai?
– Būsiu cinikas. Draugais vyras ir moteris gali būti tik tuomet, kai jie vienas kitam yra labai nepatrauklūs.
Jei nors nuo vieno iš dviejų žmonių sklinda seksualinė įtampa, jie negali būti geri draugai. Negali!
– Ar pats turite gerų draugių?
– Turiu draugių nuo studijų laikų, mes gerai sutariame, tačiau bendravimas su jomis man neatstoja pokalbių su bičiuliais vyrais.
Moteriai, net ir tai, kurią vadinu geriausia drauge, papasakočiau labai daug, tačiau su ja vis tiek negalėčiau būti toks atviras kaip kalbėdamas su geriausiais draugais vyrais.
– Yra žmonių, kurie kaip katinai mėgsta vaikščioti vieni. Kiti grįžę į tuščius namus sielvartauja, kad čia jų nelaukia antroji pusė. O koks esate jūs?
– Nesu tas katinas, kuris braido po alėjas vienas. Būdamas vienas žmogus negali būti laimingas. Tikroji laimė yra tada, kai ja gali dalytis su artimais žmonėmis.
Mane supa mylintys ir mylimi žmonės. Dalijuosi viskuo, turiu atramą ir paramą. Nesu vienišas ir niekada toks nesijaučiau.
Net būdamas užsienyje nejutau vienatvės. Tuomet savo mintis apkroviau mokslais, ne-spėjau pasijusti vienas.
Kartais pagalvoju, kad galėčiau grįžti į namus, kur lauktų artimas žmogus. Galbūt – su vyno taure, nebūtinai – su paruošta vakariene.
Man nereikia, kad viskas būtų išskalbta, kasdien lauktų garuojantys patiekalai. Bet dviese pažiūrėti mėgstamą serialą, pasiklausyti muzikos būtų labai smagu!
Tačiau aš bijau pernelyg didelio prieraišumo. Tai mane gąsdina! Bijau žengti rimtą žingsnį.
Jei santykiai su moterimi pakrypsta į mielų žinučių rašymą, elektroninių laiškelių siuntinėjimą, seilėjimąsi, aš purtausi! Negaliu taip ir nenoriu. Norisi bėgti.
Labai nekenčiu pavydo! Manau, pats esu visiškai nepavydus.
– Kokia mergina galėtų jus sužavėti?
– Man reikia paprastumo ir supratimo. Ieškau gero humoro jausmo, lakstymo, begalinio noro pažinti pasaulį, bendrų pomėgių. Aš pats sportuoju, todėl man patinka savo kūnu besirūpinantys žmonės.
Taip, kai kas gal pasakys, kad labai daug reikalauju. Tačiau aš tikiu, kad yra toks man skirtas žmogus. Norėčiau mylėti, rūpintis ir tą patį gauti iš savo antrosios pusės.
Galiu būti rūpestingas ir žinau, kad savo šeimai toks ir būsiu! Tik pastarieji mano šešeri metai nebuvo skirti ieškoti artimos draugės.
Basčiausi po pasaulį, skraidžiau iš vienos vietos į kitą, visą dėmesį skyriau darbams.
Į savo gyvenimą bijau įsileisti rimtą draugystę dar ir dėl to, kad bijau, jog santykiai gali pakenkti mano siekiams.
– Manote, kad meilė galėtų nurungti jūsų tikslus?
– Bijau įsimylėti taip stipriai, kad pats sustabdysiu savo siekius. Bijau įsimylėti taip, kad viską staiga mesčiau. Juk iš meilės galima pridaryti visokių kvailysčių!
Sunku rasti tokią antrąją pusę, kuri suprastų tave iki galo. Ir tai turi būti abipusis dalykas. Aš noriu stengtis dėl kito žmogaus, noriu skatinti jį tobulėti ir palaikyti.
Gal tas besąlygiško palaikymo troškimas savanaudiškas? Tačiau tokia yra mano profesija. Nuo jos neatsiejamas viešumas, dėmesys.
Dabar noras būti dėmesio centre sumažėjo. Gal jau subrendau? Tačiau dėmesys atsiranda vien dėl to, kad esu scenoje.
Žinau, kad esu nenoromis negražiai pasielgęs su moterimis. Tiesiog neturėdavau joms laiko.
– Lietuvoje esate populiarus dainininkas. Ar dėl to sulaukiate išskirtinio dėmesio?
– Mane atpažįsta, gal maloniau dėl to bendrauja. Tačiau scenoje esu jau septyneri metai. Anksčiau dėmesys buvo labiau jaudinantis.
Dabar mažiau pastebiu dėmesį, galbūt kartais protingai juo pasinaudoju. (Juokiasi.)
Moterų gerbėjų dėmesys manęs nevargina, žinau, kad jis – netikras. Į mane atkreipė dėmesį tik dėl to, kad esu scenoje. Aš ir pats atkreipiu dėmesį į kolegas, kuriuos matau per televizorių.
Bendraudamas suprantu, ko žmogus nori, kaip į mane žiūri. Lygiai taip pat matau, ar žmogus yra apsiskaitęs, ar domisi kuo nors, koks jo intelektas, pomėgiai.
Kartais net nespėju nusivilti žmonėmis, nes jie manimi nusivilia anksčiau. (Juokiasi.) Bendraudami su neva garsiu žmogumi kai kurie nustemba, kad esu paprastas. Neva turėčiau būti kitoks, arogantiškas asilas.
Gal dėl to man labai gera išvykti iš Lietuvos ir bendrauti su aplinkiniais atvira širdimi! Į tave užsienyje visi žiūri paprastai, vertina tave tokį, kokį pažįsta. Gal dėl to tiek daug keliauju? Pasiilgstu paprastumo.
– Ar šiandien esate įsimylėjęs?
– Šiandien esu neišsimiegojęs. (Juokiasi.)
Įsimylėjimas ateina ir išeina, kartais virsta kokiu kitu jausmu. Vieną dieną galiu būti įsimylėjęs, kitą – jau nebe.
Skamba ciniškai? Visa, kas tikra, yra šeimoje – ten, kur kraujo ryšys, vietos cinizmui nebelieka. O visa kita, jei netampa šeima, gali praeiti taip pat lengvai, kaip atėjo.
Anksčiau ar vėliau jausmas, kai pilve skraido drugeliai, baigiasi. Tai – ne paslaptis. Būtent dėl to reikia išmokti būti tikru žmogumi, vyru, mokėti saugoti jausmus, stengtis ne tik dėl savęs, bet ir dėl artimo žmogaus.
Neturiu vaikų, bet įsivaizduoju, kad kai vesiu, šeima bus stimulas dirbti, judėti į priekį, stengtis ne tik egoistiškai, ne tik dėl savęs.
Norėtųsi uždirbti tiek, kad užtektų ne tik šeimai, bet ir sau.
– Pasvajojate apie šeimą?
– Būdamas mano metų, brolis jau buvo seniai vedęs ir turėjo Smiltutę! Tad ką man kalbėti. Esu nenusisekęs Baumila! (Juokiasi.)
Jei rimtai, net nemąstau apie tai! Išlipau iš lietuviškų stereotipų. Jei paklausčiau mamos, ji pasakytų, kad jos laikais 28 metų moteris buvo senmergė, o dabar tokio amžiaus moteris – atsidavusi karjerai.
Kada nors turėsiu šeimą. Be galo myliu vaikus, matau, kaip auga dukterėčia. Tačiau tuos, kurie pamatę mane su Smilte pradeda suokti, kad man jau reikia vaikų, norisi pasiųsti kuo toliau.
Matau, kiek vaikams reikia atsidavimo. Tuomet pagalvoju, kad būčiau arba labai geras tėtis, arba siaubingai blogas. Koks būčiau tėtis dirbdamas savo darbą? Turėčiau ką nors aukoti.
Pasitraukti iš scenos keleriems metams? Juk neseniai baigiau mokslus, degu noru atrasti, tobulėti! Sunku būtų dabar turėti šeimą. Kita vertus, ir labai gerai! Vaikai, šeima – aš už tai!
