Dažniausiai plenerus remia privatūs meno mylėtojai. Šiuo metu įdomus dailininkų pleneras vyksta Molėtuose. Didžiąja dalimi jis yra remiamas privačių meno mylėtojų.
Plenerą antrus metus iš eilės remia ir netoli Molėtų gyvenanti interjero dizainerė Rutha van Calcar.
„Manau, kad kiekvienas žmogus, jei gali, turi atiduoti duoklę kultūrai, menui. Nes tai yra pamatinės vertybės, kurios šiais laikais dažnai užgožiamos paviršutiniškais ir pragmatiškais dalykais.
Man natūraliai atsirado noras palaikyti menininkus. Jie turi savitą pasaulėžiūrą, vaizduotę, kitaip analizuoja gyvenimą. Pabuvęs tarp menininkų ir ne meniškos sielos žmogus išmoksta subtiliau pažvelgti į mus supančią aplinką“, - kalbėjo R. van Calcar.
Šiemet, kaip ir pernai, menininkai apsigyveno jos namuose. Rutha plenero dalyviams surengė plenero atidarymo pobūvį, o pernai jos namuose vyko plenero uždarymas.
Plenere dalyvauja dvylika dailininkų: Joanna Rusinek iš Gdansko (Lenkija), Jūratė Mitalienė iš Utenos, Lina Dieninė, Rasa Leonavičiūtė, Vaclovas Vilūnas iš Molėtų bei vilniečiai Arvydas Kašauskas, Rūta Eidukaitytė, Marius Mindaugas Danys, Aleksandras Vozbinas, Aistė Gabrielė Černiūtė, Rebeka Bruder, Juozas Pranckevičius.
Skirtingų kartų dailininkai priklauso įvairioms meno mokykloms, skiriasi jų tapybos braižas, tačiau meno kalba universali. Galimybė bendrauti, keistis idėjomis, pajusti bendrumo jausmą suteikia menininkams naujų kūrybinių postūmių.
Molėtuose vykstantį plenerą kuruoja vilnietės menininkės Aistė Gabrielė Černiūtė ir Rūta Eidukaitytė.
„Dešimt metų dirbu Molėtų dailės galerijoje ir kasmet organizuoju plenerus. Anksčiau menininkai kurdavo Molėtų rajono apylinkėse, gražiuose gamtos kampeliuose.
Bet norėjau atgaivinti plenerus Molėtų mieste, vykusius prieš ketvirtį amžiaus. Tai pavyko padaryti pernai. Susibūrėme su grupele lietuvių ir baltarusių menininkų. Džiugu, kad R. van Calcar mus apgyvendino savo namuose, surengė plenero uždarymo pobūvį“, - kalbėjo A. G. Černiūtė.
Kiekvienas meno pleneras turi savo tematiką. Šiųmetinis, dešimt dienų vykstantis pleneras, skirtas Molėtų miesto šventei ir yra Molėtų krašto muziejaus vykdomo renginių ciklo „Pažadintos erdvės“ dalis.
„Menu mes žadiname erdves, kurios Molėtuose yra tarsi apsnūdusios ir užmirštos. Viena tokia erdvė yra buvęs gydytojo A.Jauniškio namas, kuriame po karo buvo NKVD būstinė, dar vėliau - teismas ir prokuratūra. Pastaruosius dešimt metų nuostabaus grožio, senasis dviejų aukštų namas stovi tuščias“, - pasakojo A. G. Černiūtė.
Šiuo metu namas yra atgijęs, kambariuose galima išvysti dvylika menininkų autorinių parodų, tuščias sienas puošia paveikslai, pasieniuose stovi baltos drobės, sudėti dažai, teptukai. Ant balkono užkabintas užrašas „Atviros meno dirbtuvės“.
Plenero metu bet koks prašalaitis gali užsukti į menininkų kūrybinę buveinę, apžiūrėti pradėtus ir jau baigtus kūrinius, stebėti gyvą meninį procesą.
Oficialiai kūrybinis darbas vyksta nuo vienuoliktos ryto iki šeštos valandos vakaro.
Bet kiekvienas menininkas turi teisę asmeniškai pasirinkti kūrybinio proceso laiką, o taip pat ir darbo vietą.
Pavyzdžiui, dailininkas A. Kašauskas keliasi labai anksti. Išgėręs rytinės kavos, jis puola tapyti. Po pietų sėda į automobilį ir važiuoja ieškoti gražių vietų. Ten prisipiešia eskizų arba pasidaro nuotraukų būsimiems tapybos darbams. Po to grįžta į kūrybinę dirbtuvę arba įsitaiso R. van Calcar pievoje prie upelio ir vėl tapo.
Dailininkui M. M. Daniui prieš tapybos ritualą reikia pamatyti daug gamtos vaizdų. Jis pusryčių nevalgo.
A. Vozbinas mėgsta laisvę, jo nepririši vienoje vietoje. Dailininkas Molėtų rajone turi sodybą, kur vis pabėga nuo plenero dalyvių.
Tad vieni dailininkai tapo senajame gydytojo name, o kiti su molbertu išeina į gamtą. Tačiau visi meno kūriniai eksponuojami „Atvirose meno dirbtuvėse“.
Šiame plenere menininkai privalo nutapyti du paveikslus, kuriuos paliks plenero rėmėjams. Jei nutapys daugiau paveikslų, parsiveš į namus.
Plenero rengėjai dailininkams nemokamai duoda tiek drobių, kiek šie turi palikti rėmėjams. Šįkart dailininkai iš organizatorių gavo po dvi drobes, kitas - atsivežė iš namų.
Interjero dizainerės R. van Calcar namai menininkams patrauklūs dėl komfortiškų gyvenimo sąlygų bei romantiškos, ramybe dvelkiančios aplinkos.
Pernai keli menininkai piešė Ruthos namą stūksantį ant kalno bei tarp medžių pasislėpusį upelį.
Uteniškė Jūratė Mitalienė jau eilę metų važinėja į plenerus Lietuvoje bei Lenkijoje.
Dailininkė gauna nemažai pasiūlymų, bet stengiasi pasirinkti patraukliausius. Jūratei labai svarbu plenero kompanija, gyvenimo ir darbo sąlygos.
„Jei norėčiau, galėčiau visą vasarą įvairiuose pleneruose dalyvauti. Bet rimčiau darbas vyksta vienatvėje. Susikaupi, susirandi sau artimas temas.
Plenerai suteikia bendravimą, užsimezga nauji kontaktai. Šiemet nutariau dalyvauti dviejuose pleneruose - Molėtuose ir Vilkiškiuose. Pernai irgi dalyvavau Molėtų plenere.
Pleneruose nepailsėsi. Čia vyksta intensyvi kūrybinė veikla, netgi yra savotiško streso. Ir jei nori su aplinkiniais pabendrauti, turi sparčiai suktis. Tačiau vis tiek plenerai turi prasmę“, - kalbėjo J. Mitalienė.
Menininkė nesikelia anksti. Tačiau sėdusi prie molberto, dirba produktyviai, gali be poilsio tapyti kelias valandas.
Kūrybinio įkvėpimo Jūratė semiasi iš religijos, gamtos, poezijos.
Vilnietis Arvydas Kašauskas Molėtų plenere dalyvauja pirmą kartą. Bet jam tai yra penktas pleneras šiais metais. Buvo Kaliningrade, Latvijoje, Kernavėje, Palangoje.
Pernai menininkas spėjo sudalyvauti 10 plenerų.
„Plenerai leidžia pabėgti nuo miesto šurmulio. Vieni menininkai plenerus mėgsta, kiti - nemėgsta. Viskas priklauso nuo žmogaus charakterio.
Grupinės kūrybinės stovyklos disciplinuoja, nes per trumpą laiką reikia pateikti rezultatą. Nėra laiko filosofuoti. Todėl kūrybines temas aš susigalvojau dar prieš atvykdamas į plenerą“, - sakė A. Kašauskas.
Vertingiausius kūrinius pleneruose dailininkas sukūrė tapydamas iš natūros.
R. van Calcar namuose dailininkas jaučiasi komfortiškai.
„Tokioje vietoje ne kasdien būnu. Jaučiuosi pakylėtas. Čia labai ramu. Taip pat man svarbu, kad menininkų kompanija plenere būtų draugiška. Šiemet neapsikentęs nemalonių situacijų, iš vieno plenero pabėgau.
Pasiseka, jei plenere sutinki žmones, iš kurių gali pasimokyti, kurie turi didelę kūrybinę patirtį. Pasikrauni, praeini savotišką stažuotę. Jei aplinka netinkama, supa nemalonūs žmonės, pasijunti tarsi išsunktas“, - kalbėjo A.Kašauskas, kurį šio plenero aura nuteikia kūrybiškai.
Plenerai atsirado XIX amžiaus pradžioje. Jų pradininkais laikomi anglų tapytojai - romantikai Johnas Constable ir Richardas Parkesas Boningtonas. Taip pat didelį populiarumą ši tapybos forma įgavo ir tarp prancūzų impresionistų.
