Kai buvo skelbiama pirmoji vicemis, vilnietei J. Tautkutei visas pasaulis ėmė suktis. „Kitos penkios minutės buvo lyg migla: karūna, juosta, nugalėtojos išėjimas, „Mis Lietuva“ sostas ir blykstės blykstės blykstės... Supratau, kad verkiau tik tada, kai kažkuris fotografas paprašė nusišluostyti ašaras“, – stiprias emocijas iš Nacionaliniame dramos teatre vykusio konkurso atgaivina moteris. Jurga prisipažįsta, jog verkė ir iš džiaugsmo, kad mama, tuo metu jau gyvenusi Čikagoje, bus laiminga dėl dukros pergalės, ir dėl to, kad jas skyrė Atlantas.
Dabar J. Tautkutė-Heininga kartu su vyru olandu Heine ir dviem vaikais taip pat gyvena Jungtinėse Valstijose, Čikagoje. Pavasarį ji buvo viena iš konkurso „Misis lietuvė Čikagoje“ komisijos narių.
„Misės“ praeities Jurgai neleidžia pamiršti ir amerikiečiai. „Jie į šį mano pasiekimą reaguoja žymiai emocionaliau. Tai jiems atrodo nerealus laimėjimas. Žmonės man net pataria nebijoti prisistatyti „Mis Lietuva“ ir daugiau apie tai kalbėti. Kuklumas JAV – nemadingas“, – nusijuokia prieš 20 metų į gražuolių rinkimus įsisukusi J. Tautkutė-Heininga.
Bendraujant su šia pasitempusia, energinga, komunikabilia moterimi, tampa aišku, kad gražiausios šalies merginos titulas nebuvo tik atsitiktinai prilipusi, vienadienė etiketė. Studijoms ir pramoginiams šokiams atsidavusios Kauno medicinos akademijos studentės gyvenimui „Mis Lietuva“ konkursas suteikė dar didesnį pagreitį.
Neregėti prizai ir intrigos
J. Tautkutė-Heininga sako, kad jai visada didžiausias pavyzdys buvo mama. Ligija Gecevičiūtė-Tautkuvienė jaunystėje buvo išrinkta gražiausia Dainų šventės mergina.
Dar 1990 m. dvyliktokę Jurgą draugės įkalbėjo dalyvauti modelių rinkimuose. Iš 600 lietuvaičių 6, tarp jų ir tamsiaplaukė ilgakojė J. Tautkutė, buvo atrinktos vykti dirbti į Italiją. „Mano griežtoji mama tada griežtai pasakė „ne“, nes turėjau baigti mokyklą“, – pirmo mėginimo patekti ant podiumo istoriją primena moteris.
Iškart po vidurinės mokyklos anuomet populiarių „misių“ pasaulis Jurgai nerūpėjo – savo jėgas mergina atidavė odontologijos studijoms. Tačiau 1993 m. ji susigundė dalyvauti laikinojoje sostinėje rengtame konkurse „Gražioji studentė“. Jį laimėjusi J. Tautkutė, pastūmėta močiutės Bronislavos, nusprendė eiti ir į „Mis Lietuva“ dalyvių atranką. Į ją susirinko apie 500 merginų. „Mes jūsų jau ir taip ieškojome!“ – tada iš komisijos išgirdo vilnietė.
J. Tautkutė-Heininga nesikuklina: ji buvo viena iš tų, kurios atkakliai siekė gražuolės karūnos. „Blogas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Tik reikia realiai įvertinti savo duomenis, ypač kai prizai – tokie vertingi“, – sako pasitikėjimo savimi niekada nestokojusi Jurga.
Taip ir negavusi žadėtos kelionės į Prancūziją kaip „gražioji studentė“, ji svajojo apie Jamaiką – tokį pagrindinį prizą skelbė „Mis Lietuva 1994“ rengėjai. Tačiau praėjus po renginio užplūdusiai euforijai, teko atsikvošėti: kelionė į Karibų jūros salą nuplaukė dėl konkursą organizavusios bendrovės „Lietuvos grožio formulė“ ir generalinio rėmėjo rietenų.
Pažadais apipilta „misė“ susidūrė su dar vienu akibrokštu. „Pagrindinis prizas, kaip buvo skelbta, turėjo būti vieno kambario butas Vilniuje. Ar įsivaizduojate, ką tai galėjo reikšti 21 metų studentei? Vien dėl to vertėjo dalyvauti konkurse. Tačiau smarkiai nusivyliau – jokio buto“, – apie to meto „Mis Lietuva“ organizatorių intrigas atvirai pasakoja J. Tautkutė-Heininga.
Tik įsikišus pagrindinio prizo steigėjui – tuomečiam EBSW koncernui, karūnuotai gražuolei buvo išskirtas kambarys bendrabutyje Naujojoje Vilnioje. Paaiškėjo, kad tais metais daug „misėms“ skirtų prizų buvo pakeisti ir pasisavinti.
Neteko J. Tautkutei vykti ir į „Mis Pasaulis“ konkursą PAR. „Organizatoriai neva tam neturėjo pinigų. Iš manęs net buvo reikalaujama susimokėti licencijos mokestį – 10 tūkst. dolerių. Vėliau paaiškėjo, kad tai blefas“, – dar vieną supliuškusį muilo burbulą prisimena Jurga.
Vis dėlto „Mis Lietuva 1994“ nugalėtoją pasiekė viena žadėta dovana – brangi „Fuji“ videokamera. „Man ji atrodė kaip devintas pasaulio stebuklas. Net bijojau prisiliesti“, – emocionaliai pasakoja J. Tautkutė-Heininga. Ji nepamiršta ir įspūdingų fotosesijų su „Floralitos“ gėlėmis, iš augalų sumodeliuotos suknelės.
Be to, iki tol buvusi perduodama „Mis Lietuva“ karūna padovanota 1993-iųjų nugalėtojai Jūratei Mikutaitei, o J. Tautkutei atiteko nauja – ji gražuolei ir liko. „Tikriausiai tai atpildas už neįvykdytus pažadus“, – ironiškai šypteli Jurga.
Tačiau nesusipratimus ir nusivylimus jaunos gražuolių konkursų nugalėtojos gyvenime netrukus ėmė keisti malonios staigmenos.
Didžiausias pasiekimas – nesvarumo būsena
Turėjusi dalyvauti „Mis Pasaulis“ rinkimuose J. Tautkutė vietoj to buvo išsiųsta į grožio konkursą Maskvoje. Pagrindinis rėmėjas buvo finansinės piramidės principu veikusi greitųjų kreditų bendrovė „MMM“.
„Mes visos likome be žado, kai mus nuvežė į striptizo klubą. Pusė europiečių dalyvių surengė boikotą ir norėjo išvažiuoti renginiui dar neprasidėjus“, – įspūdžiais iš Rusijoje rengtų gražuolių rinkimų dalijasi Jurga.
Tačiau moteris prisimena, kaip pati sako, ir nuostabių momentų. „Mumis tikrai rūpinosi, vežiojo po įžymiausias miesto vietas. Susitikome su Rusijos pramogų verslo garsenybėmis, sportininkais“, – pasakoja J. Tautkutė-Heininga. Maskvoje vykusiame konkurse ji pateko į pirmąjį pusfinalį ir laimėjo talentų rungtį už pramoginių šokių numerį.
O didžiausią asmeninę pergalę, Jurgai brangesnę už pripažinimą gražuolių konkursuose, „Mis Lietuva“ titulas pritraukė tik po trejų metų. 1997 m. mergina užsidegė žūtbūt patekti į tarptautinį projektą „West in Space“. Jo dalyviams buvo pažadėta galimybė pabūti astronauto vaidmeny ir patirti nesvarumo būseną.
Nuo vaikystės kosmonaute svajojusi tapti J. Tautkutė Vokietijoje, stovykloje, savaitę trukusį atrankos etapą praėjo sėkmingai ir nušluostė nosį dviem tautiečiams vaikinams. Jie, pasak pašnekovės, buvo įsitikinę, kad merginą konkurencinėje kovoje tikrai įveiks. „Buvo renkami charizmatiški, įdomūs žmonės – po vieną iš kiekvienos šalies. „Misės“ titulas man labai padėjo“, – sėkme džiaugiasi Jurga.
Tiesa, dar tada studentė, ji dėl svajonės turėjo paaukoti vieną egzaminą. Iki šiol J. Tautkutė-Heininga jaučiasi dėkinga anuometės Kauno medicinos akademijos Odontologijos katedrai už tai, kad jai buvo leista egzaminą laikyti po kelių mėnesių kartu su rezidentais.
„Mis Lietuva 1994” J. Tautkutė ir 12 jaunuolių iš kitų Europos šalių dviem savaitėms apsigyveno Maskvos Žvaigždžių miestelyje. Ten teko įveikti įvairius fizinius išbandymus. „Stipriausiems leido išmėginti parabolinį skrydį, kai patiriama nesvarumo būsena. Pirmas sekundes protas negalėjo suvokti, kad nekrenti, kabodamas žemyn galva“, – vieną įspūdingiausių nuotykių mielai atskleidžia buvusi „misė“.
Šeimyninė laimė – už Atlanto
Pasakodama apie „Mis Lietuva“ karūnos atneštą sėkmę J. Tautkutė-Heininga neslepia: tai ją dar labiau atitolino nuo minties ateitį sieti su medicina. „Nuo trečio kurso pradėjusi dirbti su pacientais, supratau, kad odontologija – ne man. Bet studijų mesti negalėjau. Tuo metu tai būtų buvęs nesuprantamas ir nepateisinamas žingsnis“, – prisipažįsta gydytojos profesiją įgijusi, tačiau ilgą laiką rinkodaros ir renginių organizavimo srityje dirbusi moteris.
Tiesa, Jurgos sprendimas migruoti į JAV niekaip nesusijęs su pasiekimais gražuolių konkursuose. Pirmą kartą į Užatlantę ji vyko 1995 m. – pagal studentų mainų programą studijuoti Ilinojaus universitete, Čikagos odontologijos katedroje. Ten jau buvo įsikūrę jos tėvai ir brolis.
Moteris ryžosi vykti gyvenimo kurti už Atlanto ir nusivylusi neakivaizdinėmis psichologijos studijomis Vilniaus universitete. „Rusiški vadovėliai – 74 metų senumo, seni stagnaciniai dėstymo principai, nereikalingos disciplinos“, – vardija nuo studijų Lietuvoje galutinai atbaidžiusias priežastis Jurga.
Buvusi grožio karalienė 2000 m. laimėjo žalią kortelę. „Nebuvau ekonominė emigrantė, todėl apsispręsti buvo sunku. Pirmus dvejus metus dažnai grįždavau į Lietuvą, abejojau, ar pritapsiu JAV. Bet laikui bėgant pastebėjau, kad Amerikoje gyventi net lengviau – žmonės mandagesni, daugiau laisvės, mažiau pigaus pasipūtimo. Be to, čia moterys nepalyginamai labiau gerbiamos ir vertinamos“, – apie naują gyvenimo etapą Jungtinėse Valstijose pasakoja J. Tautkutė-Heininga.
Moteris bendrauja be jokio kai kuriems išeiviams būdingo akcento. Jos trylikametis sūnus Mykolas iš pirmosios santuokos ir septynmetė Ieva lanko Lemonto lituanistinę mokyklą ir puikiai kalba gimtąja mamos – lietuvių, taip pat olandų kalba bei angliškai.
Dabar J. Tautkutė-Heininga su šeima gyvena Čikagos priemiestyje Hinsdale. „Kartais atrodo, kad pas mus – ypatinga idilė, išvis jokių sukrėtimų“, – apie kasdienę aplinką su šypsena veide kalba Jurga.
Moteris džiaugiasi, kad nuo ramybės apsuptų namų – vos pusvalandis kelio iki kultūrų įvairove trykštančio miesto centro. Be to, rajonas, kuriame jos šeima įsikūrusi, garsėja viena geriausių mokyklų Ilinojaus valstijoje. Lietuvė rūpinasi, kad atžalos įgytų kuo geresnį išsilavinimą.
„JAV į vaikus reikia nemažai investuoti, kad ateityje jiems būtų lengviau įstoti į universitetą. Atstumai čia – dideli. Į papildomas pamokas, būrelius vaikus reikia vežioti, o dar tarp treniruočių ir sumuštinį įduoti, kad nepamirštų pavalgyti“, – šypsosi į šeimyninį gyvenimą panirusi J. Tautkutė-Heininga.
Tačiau klaidingas pirmas įspūdis, kad ši žvali, komplimentų dėl jaunatviškos išvaizdos vis sulaukianti dviejų vaikų mama saviraišką ir polėkius paliko praeičiai. J. Tautkutė-Heininga padeda vyrui Heine plėtoti verslą. Viena pagrindinių jų veiklų – vokiečių pramonės kompanijų reprezentavimas. Jurga atsakinga už finansus bei įmonių ir jų produkcijos pristatymą tarptautinėse parodose. Vyras kuruoja techninį ir komercinį projektų vystymą bei keturis patentus, kurie jau įleidžiami į rinką.
Laisvalaikiu sutuoktiniai lanko šokius. Jurga prasitaria, kad ji nori įkalbėti antrąją pusę dalyvauti kokiame nors šokių konkurse. Kas vakarą su vaikais moteris parke prasilekia triračiu – dviračiu ji važiuoti nemoka. „Po dešimties metų ir ant dviračio atsisėsiu!“ – juokiasi J. Tautkutė-Heininga.
Po ilgos pertraukos ji vėl pradėjo slidinėti. „Jau buvau pamiršusi, koks nuostabus jausmas skristi vėju“, – su užsidegimu dėsto Jurga.
Naujas buvusios grožio karalienės užsiėmimas – boksas. Jai po įtemptos dienos tai puikiausia iškrova. Jurgą sužavėjo ir vadinamoji karšta joga. Treniruotės vyksta šildomoje patalpoje. „Tie, kurie sako, kad joga tėra nuobodus senukų užsiėmimas, šią praktikos rūšį būtinai turi išbandyti! Tik ne kiekvienas vyras ištempia iki galo“, – guviai priduria aktyvų poilsį mėgstanti moteris.
Ar tai jau visiškai įgyvendintas gyvenimo scenarijus, kai Amerika tapo artima, šeima sukurta, o veiklos – apsčiai? „Aišku, kad dar iki galo savęs neatradau. Būtų baisu pagalvoti, kad jau dabar viskas, kad toliau bus tik šitaip kaip šiandien ir jokių pokyčių. Vis pagalvoju, kas bus po kelerių metų, kur išvažiuosime. Labai norėčiau pagyventi Azijos šalyse“, – mintimis dalijasi kosmopolite save laikanti J. Tautkutė-Heininga.