Dažnas artistas, lydėdamas senuosius ir pasitikdamas naujuosius metus, spėja pasirodyti keliose vietose. Kartais per vieną naktį sukariama dešimtys ar šimtai kilometrų.
Kauno nacionalinio dramos teatro direktorius ir aktorius Egidijus Stancikas prisipažino, jog šventinius vakarėlius svarbią naktį yra vedęs daugybę kartų. Vyrą džiugina, kad pastaraisiais metais jie tampa įdomesni, žaismingesni, kultūringesni.
E.Stancikas dažniausiai turi iš anksto parengtą konkrečios šventės scenarijų, tačiau daugeliu atvejų vakaro metu jį tenka keisti ir demonstruoti savo išradingumą.
„Smagu, kai galiu improvizuoti, atskleisti kūrybiškumą. Tada šventė atrodo prasminga, graži, įdomi ir man, ir svečiams. Nepatinka vesti renginius, kurių dalyviai nori tik valgyti ir gerti“, — teigė E.Stancikas.
Naujamečiam vakarui E.Stancikas visada parengia įvairių linksmų žaidimų. Kiek ir kokių pramogų pasiūloma, priklauso nuo publikos nusiteikimo, intelekto, vakaro eigos.
Daug metų įvairaus skonio ir profesijų žmonėms vakarus vedantis aktorius sakė, kad išėjus į sceną reikia kuo greičiau pajusti publikos nuotaiką ir užmegzti su ja ryšį. Todėl vakaro pradžioje jis mėgsta prieiti prie kiekvieno stalelio ir parodyti dėmesį visiems susirinkusiems.
„Ypač svarbu į šventės šurmulį įtraukti tuos svečius, kurie į kavinę ar restoraną atvyko ne su gausia draugų kompanija, o vieni ar poromis. Tuomet salėje netrunka įsivyrauti draugiškesnė ir jaukesnė atmosfera“, — tikino kaunietis. E.Stancikas neslėpė, kad net patyrusiam artistui didelis iššūkis yra per vieną naktį pasirodyti dviejuose ar net trijuose šventiniuose renginiuose.
„Viskas ne dėl atstumo, o dėl skirtingos publikos. Yra buvę, kad iš restorano, kur buvo susirinkę labai inteligentiški svečiai, iš karto turėjau vykti į tokią vietą, kurioje linksminosi visiškai kitokio socialinio lygmens žmonės. Atvažiavus teko akimirksniu prisitaikyti prie naujos aplinkos ir vesti šventę jiems. Tai tikrai nėra paprasta“, — kalbėjo aktorius. Po naujamečių linksmybių grįžęs į namus E.Stancikas dažniausiai įsisupa į chalatą, įsipila konjako stiklą ir gurkšnodamas ramiai pamąsto apie metų virsmą.
Kino ir teatro aktorius Ramūnas Šimukauskas negalėjo prisiminti, kada Naujųjų metų naktį leido namuose. Tai turbūt buvo tik vaikystėje.
Restoranuose ar kavinėse metų pabaigai skirtų vakarų metu kaunietis dažniausiai tampa vedėju. Keletą kartų jis kaip gidas su turistų grupe sutikti Naujųjų vyko į Kalėdų Senelio namus Laplandijoje.
Per daugybę metų R.Šimukauskui yra tekę kurti ir su užsakovais derinti ne vieną šventinio vakaro scenarijų. Parengtą tekstą, kurį reikėtų tik perskaityti, jis gauna labai retai. Tačiau ir tuomet tenka nemažai improvizuoti.
„Tikriausiai visi vedėjai pasakys, kad paprasčiausia vesti didelę šventę, kurioje pasirodo daugybė įvairių atlikėjų. Tuomet vedėjo užduotis — pradėti vakarą, pasveikinti susirinkusius ir pristatyti scenoje pasirodančius svečius. Jeigu šventėje atlikėjų nedaug arba jų visai nėra, vedėjui tenka suktis lyg vijurkui: organizuoti žaidimus, šokius, laidyti juokus, skelbti tostus“, — pasakojo R.Šimukauskas.
Naujųjų metų sutiktuvėms kaunietis kaskart ruošiasi labai atsakingai, nes tą vakarą ir renginių organizatorių, ir užsakovų lūkesčiai būna gerokai didesni nei bet kada.
R.Šimukauskas naujamečius vakarus yra vedęs vilkėdamas smokingą, klouno ar kitokio personažo drabužius. Į kokį vaidmenį aktorius įsikūnys, priklauso nuo šventės temos.
„Kauniečiai labai mėgsta disko, retro stiliaus, artėjančių metų horoskopų simbolius atitinkančius ir pasakų motyvais paremtus vakarėlius. Temos kartojasi, tačiau niekada nežinai, kaip pasisuks šventės eiga, kaip pavyks išjudinti publiką“, — atvirai kalbėjo aktorius.
R.Šimukauskas tvirtino pasiilgęs karnavalų, kur žmonės vilkėtų žaismingus kostiumus, veidus slėptų po kaukėmis ir daug šoktų.
Vienintelis dalykas, kurio nemėgsta žinomas artistas, — būti Kalėdų Seneliu. Jo kostiumą vyras vilkėjo vos keletą kartų.
„Meluoti vaikams gali tik sąžinės neturintis žmogus. Man apgaudinėti mažuosius neleidžia širdis“, — juokavo R.Šimukauskas.
Dainininkas Rolandas Petrikis ne tik dainuoja naujamečiuose vakaruose, bet ir juos organizuoja bei veda. Renginių vedėjo patirties jis įgavo dar tuomet, kai prieš daugelį metų buvo jūreivis ir plaukiojo jūroje.
„Naujieji metai laive visada būdavo sutinkami labai linksmai. Iš anksto pradėdavome rengti programas, koncertus. Tuomet vadovavau laivo muzikos grupei, todėl visi organizaciniai rūpesčiai ir scenarijaus kūrimas guldavo ant mano bei kitų muzikantų pečių“, — prisiminė dainininkas.
Daugiau nei prieš dešimtmetį į krantą sugrįžęs ir Kaune apsigyvenęs atlikėjas įsitraukė į restoranuose, kavinėse bei privačiose salėse rengiamų naujamečių švenčių programą.
Jam yra tekę ir dainuoti, ir vesti įvairias šventes. Ne kartą R.Petrikis vilkosi ir Kalėdų Senelio drabužius.
„Saldainių arba dovanų maišą nešančio Kalėdų Senelio vaidmuo man labai patinka. Ypač kai šalia būna snieguole ar sniego karaliene virtusi mano žmona Janina. Išvydę Kalėdų Senelį nudžiunga ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Dažnai jie trumpam sugrįžta į vaikystę ir padeklamuoja man kokį linksmą ketureilį“, — pasakojo R.Petrikis.
Bene įsimintiniausios Naujųjų metų sutiktuvės R.Petrikiui buvo prieš keletą metų. Tąkart pasitikdami Tigro metus vieno restorano šeimininkai į šventę atvežė kelis mažus tigriukus, kurie sulaukė didelio vakaro svečių susidomėjimo. „Žmonės taip susižavėjo tigriukais, jog jiems mažai rūpėjo koncertinė programa. Mačiau, kad daugelis svečių gali pražiopsoti vidurnaktį, todėl nutariau atitraukti jų dėmesį.
Prieš pat laikrodžiams išmušant dvylika išsitraukiau garsinį pistoletą ir iššoviau. Tai suveikė geriau nei tikėjausi, vakaro dalyviai griebė paltus, šampano taures ir išskubėjo į lauką“, — pasakojo R.Petrikis.
Naujametę naktį dainininkui yra tekę pakliūti ir į keblias situacijas. Keletą kartų iš vieno koncerto į kitą gerokai po vidurnakčio atskubėjęs atlikėjas rado pernelyg įkaušusius vakarėlio svečius. Kartą iš visos programos R.Petrikis padainavo vos vieną dainą, nes svaigalų padauginusiems klausytojams linksmybės jau nerūpėjo.
