Šiaulietė Jolanta su vyru Aidu, vaikais Kristijonu (22 m.) ir Mona Liza (14 m.) į Vilniuje esantį prestižinį Valakampių rajoną persikraustė prieš penkerius metus. Gimtajame mieste jie paliko dvi veikiančias įmones, kurias sėkmingai valdė toliau.
Po 27 metų byrant jos ir buvusio Seimo nario, Darbo partijos Šiaulių skyriaus pirmininko A.Gedvilo santuokai moteris suvokė, kokia vyrų savybė jai svarbiausia, rašoma žurnale „Stilius".
Tai – sąžiningumas. Jolanta neslepia, kad to jos šeimoje trūko. Verslininkė įsitikinusi, kad vyrų pakeisti neįmanoma.
„Visos tikime, kad vyrą išauklėsime taip, kaip norėsime pačios. To nebus. Žmogaus pakeisti neįmanoma. Tobuli vyro ir moters santykiai susideda iš pagarbos, pasitikėjimo, tolerancijos vienas kito saviraiškai.
Pagarba sutuoktinio atliktiems darbams turi būti motyvacija dar labiau stengtis, eiti į priekį ir siekti geriausio. Didžiausia mano svajonė dabar – pasinerti į veiklą, kuri man teiktų teigiamų emocijų“, – sakė J.Gedvilienė.
Ji pritaria minčiai, kad keturiasdešimties sulaukusios moterys tik pradeda gyventi. Vaikai užaugę, esi atradęs savo stilių, įgijęs gyvenimiškos patirties. Akys švyti, nes laikas priklauso tik tau pačiam, o ir materialinis pagrindas po kojomis jau sukurtas.
Ar patrauktų žavios moters dėmesį ne pasiturintis verslininkas, o paprastas biuro darbuotojas?
„Toks vyras netgi turėtų daugiau šansų, – juokiasi Jolanta. – Pinigai gadina vyrus. O moteris? Nelygu, kaip ji buvo auklėta vaikystėje, kokioje šeimoje užaugo ir koks jos požiūris į turtą. Pinigai – tik priemonė tikslui įgyvendinti. Jų nereikia kaupti. Turi jausti malonumą juos uždirbdamas ir išleisdamas. Tiesiog visur reikia jausti saiką“, – sakė Jolanta.
Sostinėje šeima įsikūrė didžiuliame klasikinio stiliaus name, kurio interjeru ir kai kuriais statybos darbais rūpinosi pati Jolanta. Moteris troško namų, kuriuose leisti vakarus būtų malonu ne tik artimiesiems, bet ir draugams. Atrodo, kad pavyko.
Verslininkė kruopščiai rinko interjero detales, laukujes duris užsisakė net iš Pietų Amerikos. Namai įrengti tik iš natūralių medžiagų – marmuro, akmens, medžio. Vyrauja žemės spalvų gama.
Pasisemti interjero idėjų Gedvilai vyko į Prancūziją ir Italiją. Būtent iš pastarosios šalies atkeliavo namo sode stovinčios autentiškos skulptūros.
Didžiulę freską verslininkų namuose tapęs menininkas Anatolijus Borodkinas, su kuriuo Jolanta susipažino Rygoje, negailėjo pagyrų namo šeimininkei už kūrybingumą ir profesionalumą. Menininkas tikino, kad J.Gedvilienės kurtas interjeras – lyg lyrinė simfonija.
„Prisidėdama prie namo statybos atidaviau širdį. Ne tik rūpinausi dizainu, bet ir plytelių glaistą pati maišiau. Visą save atiduodu imdamasi bet kokios veiklos, net ir kepdama blynus. Kai padarau ką nors atmestinai, dukra sako: „Ne su meile padarei, ne su meile“, – nusijuokė J.Gedvilienė. Moteris moka iškepti ne tik gardžių blynų – sukiotis virtuvėje ir šeimą lepinti gardžiais patiekalais jai labai patinka.
Namuose Jolanta praleidžia daug laiko. Kam lėkti į miestą išgerti kavos, kai čia pat terasa su nuostabiu sodu, primenančiu parką? Vyno rūsyje guli ne vienas rinktinis vyno butelis, tad ruoštis į barus nėra reikalo. Kaip ir į kino teatrą: patogiai įsitaisius namų kino salėje, filmus žiūrėti kur kas maloniau
Garbingiausioje namo vietoje stovi šokolado spalvos fortepijonas. Juo Jolanta išmoko groti dar vaikystėje. Moteris Šiauliuose baigė muzikos mokyklą ir dėl to lig šiol dėkinga savo tėvams.
„Esu kilusi iš inteligentų šeimos, tėvai mane auklėjo griežtai. Visada pabrėždavo, koks būtinas yra išsilavinimas. Buvo metas, kai norėjau mesti muzikos mokyklą. Tėvai patikino, kad tai, ką pradėjau, privalau baigti.
Būdavo, prie fortepijono sėdėdavau net tris valandas ir negalėdavau sustoti groti – net riešus paskausdavo, bet pajusdavau malonumą. Dabar prie jo prisėsti dar smagiau“, – nusišypsojo Jolanta. Sūnus iš motinos paveldėjo klausą, lankė chorą ir skambina gitara, o štai jaunėlės klasikinės muzikos garsai nežavi. Bent kol kas.
Jolanta juokdamasi ištaria žodį, kuris ją puikiai apibūdina: „Cholerikė. Mielai laiką leidžiu su draugais, man patinka bendrauti, todėl apsilankau vakarėliuose. Kartais smagu pabūti ir vienai, jeigu tądien su niekuo nenoriu dalytis mintimis.“
Moteris iš aplinkinių sulaukia daug komplimentų dėl išvaizdos. Dažnas giria jos akis, o kartais teiraujasi, ar melsva akių spalva natūrali, ar paryškinta kontaktiniais lęšiais.
Jolantos nesutiksi nesušukuotais plaukais, be makiažo ar apsirengusios tai, kas papuola po ranka. Net kiekvieną dieną eidama sportuoti ji pasidažo. Susitikimui su bičiule mieste irgi pasiruošia atitinkamai – kavą reikia gerti stilingai. Negana to, niekada nežinai, kokį seniai pažįstamą vyriškį gali sutikti.
„Nemanau, kad savo išvaizdai skiriu itin daug dėmesio. Nesu ir prabangių drabužių vergė. Apsipirkti susiruošiu tik tada, kai žinau, kad ko nors reikia. Sumaniusi įsigyti juodos spalvos pieštuko formos sijoną, jį nesunkiai randu. Nesu iš tų moterų, kurios, ieškodamos sijono, namo grįžta nusipirkusios kailinius. Lengva gyventi, kai žinai, ko nori“, – mirktelėjo Jolanta.
