V.Gordijevskaja atvirai šlovina Rusiją ir V.Putino veiksmus

Kol visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebi įvykius Ukrainoje ir Rusijoje, Vladimiro Putino politikai palankūs piliečiai švenčia. Tarp tokių šventiškai nusiteikusių žmonių – Lietuvoje gyvenanti baltarusių dainininkė Veronika Gordijevskaja.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 19, 2014, 4:10 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 7:07 AM

Kai promaskvietiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas pirmadienį pranešė, kad per savaitgalį vykusį referendumą 96,77 proc. dalyvių balsavo už regiono atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos, Veronika neslėpė gerų emocijų.

„Aš džiaugiuosi“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V.Gordijevskaja.

Toks dainininkės pareiškimas sukėlė didžiulę diskusiją. Jos gerbėjai ją tikino, kad referendumas neteisėtas, o Rusijos siekiai prisijungti Krymą grobikiški.

„Žinoma, pas jus Lietuvoje visą tiesą parodo! Tai propaganda prieš rusus“, – įsitikinusi Veronika.

„Ne prieš rusus, o prieš Putino banditišką-čekistišką valdžią. Rusijos žmonės susirinko į taikos maršą. Chabenskis, Ševčiukas, Chomatova, Akuninas, Gaftas, Agutinas ir šimtai kitų garsių rusų pasirodė esą mąstantys, tikri žmonės. Ačiū jiems!“ – su V.Gordijevskaja nesutiko viena jos gerbėjų.

„Ačiū Putinui ir Rusijai!“ – trumpai atkirto dainininkė. Jos įsitikinimu, Krymo gyventojai patys nusprendė prisijungti prie Rusijos ir tai yra jų pergalė, dėl kurios turėtų džiaugtis visas pasaulis.

V.Gordijevskaja priminė, kad nuo seno Krymas priklausė Rusijai ir dabar bus įvykdytas teisingumas. Su priešinga nuomone nesutinkanti atlikėja pridūrė, kad lietuviškose mokyklose vaikams prikemšamos galvos melagingų faktų, jie jau nuo mažens nuteikinėjami prieš Rusiją.

„Jūs norite pasakyti, kad tik Rusijos žiniasklaida rodo tiesą, o kitos meluoja? Aš nesu nusiteikusi prieš rusus, aš esu nusiteikusi prieš smurtą, prieš melą, kurį skleidžia Kremlius, prieš Ukrainos suskaldymą. Jūs manote, kad visa tai tuo ir pasibaigs? Nemanau. Ir nėra čia ko džiaugtis, nes ir vėl pademonstruota, kokia ten „demokratija“... Rezultatai paskelbti praėjus 7 minutėms po balsavimo... Kaip pati sakėte, kiekvienas turi savo nuomonę, bet tik aklas gali šaukti „valio“, – Veronikai ir toliau prieštaravo jos gerbėjai.

Tiesa, daugelis sutiko su V.Gordijevskajos nuomone ir tikino, kad nedera tikėti Vakarų valstybėms simpatizuojančia žiniasklaida. Medijomis visiškai nepasitiki ir aktorius Žilvinas Tratas. Vaikinas rūstauja, kad dėl pašlijusių Lietuvos ir Rusijos santykių jis negalės išvykti į aktorinio meistriškumo dirbtuves Sankt Peterburge. Maža to, vos prieš kelias dienas Lietuvos rusų dramos teatras, vadovaujamas režisieriaus Jono Vaitkaus, atsisakė vykti gastrolių į Sankt Peterburge šį pavasarį vyksiantį teatrų festivalį. J.Vaitkaus teigimu, teatro kolektyvas nepateisina mėginimų politiškai manipuliuoti kultūros ir meno žmonėmis.

Dėl pasikeitusių planų burnojantį Ž.Tratą jo gerbėjos tuoj suskubo sugėdinti: „Prasidėtų karas, niekam nieko nebereikėtų... Bus tų dirbtuvių, plėsk akiratį ir geografiją geriau. Sakai, investuoji į savo vidų, skaitai filosofinius veikalus, o paistai dabar tokius niekus. Tai kokios gi vertybės tavo viduje? Tavo tikslas tik parsiduoti?“

„Koks dar karas? XXI amžiuje negali būti jokio karo, atsipeikėk, – iškart atsakė lietuviškuoju Antonio Banderasu vadinamas Ž.Tratas. – Mano vertybės paprastos: daug dirbti, kurti, būti naudingu ir padoriu žmogumi. „Man nesvarbu, pinigai ateina iš NATO ar iš RF, ar dar iš kur nors. Ir man nesvarbu, kam dirbti: lietuviams, rusams, vokiečiams, amerikiečiams ar kinams, nes menas yra universalus visur. Ir man nesvarbu, kur būti, esu kosmopolitas, nejaučiu neapykantos nė vienai šaliai. O dėl patriotizmo, jis turi būti širdyje, o ne gerklėje.“

Žilvino diskusija su gerbėjais užsitęsė. Per ją jis buvo išvadintas parsidavėliu ir neišmanėliu, tačiau aktorius nepasidavė, jis tikino, kad menas užima aukštesnę vietą nei politika. Be to, Ž.Trato nuomone, lietuviai pernelyg paranojiški, todėl mato grėsmę net ir tada, kai jos nėra.

„Lietuvos niekas nepuola. Lietuva turi nepriklausomybę ir yra laisva šalis. Bet klausimas, kokia čia laisvė, jei taikos metu tave visi smerkia už norą tobulėti? Priešai, priešai, priešai... Paranoja, ne kitaip. O koks skirtumas, iš kur saulę parsivežti, jei ją į tėvynę parveži?“ – filosofiškai klausė Žilvinas.

Referendumas dėl Krymo

Naujienų portalas lrytas.lt trumpai primena, kad galutiniai referendumo rezultatai – 96,77 proc. už Krymo prisijungimą prie Rusijos. Balsavimo, išprovokavusio didelę tarptautinę diplomatinę krizę, teisėtumą pripažįsta tik Rusija.

Jau nuo referendumo pradžios pasipylė pranešimai apie balsavimo pažeidimus: buvo leidžiama balsuoti Rusijos piliečiams, psichiatrijos ligoninėje gydytojai padėjo ligoniams „teisingai“ užpildyti biuletenius, užsienio žurnalistai nebuvo įleidžiami į rinkimų apylinkes, nors turėjo tam leidimą. Vyko akivaizdus agitavimas už Rusiją – nors pagal rinkimų taisykles tai nėra leidžiama.

Balsavimo metu leista rinktis iš dviejų galimybių: pirma, palaikyti Krymo susijungimą su Rusija, kad jis taptų Rusijos Federacijos dalimi, antra – pasisakyti už 1992 metų Konstitucijos atkūrimą, pagal kurią Krymas tampa Ukrainos dalimi. Krymo totoriai referendumą pavadino cirku, tragedija ir atsisakė balsuoti.

„Referendumas buvo surengtas atvirai ir sąžiningai, ir žmonės aiškiai pareiškė savo valią – jie nori būti su Rusija“, – antradienį kalbėjo V.Putinas. Vardydamas sociologinės apklausos skaičius V.Putinas argumentavo, kad Rusijos gyventojai yra už Krymo prijungimą prie Rusijos.

Remdamasis tautos valia, pareikšta referendume, V.Putinas Dūmos paprašė priimti nutarimą dėl Krymo Respublikos ir Sevastopolio miesto priėmimo į Rusijos Federaciją ir ratifikuoti atitinkamus dokumentus. Po valandos būtent tai ir buvo padaryta.

Šiuo metu Kryme prorusiškos pajėgos užėmė Ukrainos laivyno štabą, kitas štabas – šturmuojamas. Visas naujienas apie šį įvykį sekite čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.