Modelių agentūros Vaivos studijos įkūrėja V.Underavičiūtė-Tučkuvienė šios veiklos ėmėsi 1994-aisiais. Po trejų metų surengusi modelių agentūrų konkursą „Top Model“ Vilniaus sporto rūmuose šiaulietė džiaugėsi, kad jos pirmosios auklėtinės jau tuomet buvo merginos, šiandien garsinančios Lietuvą: žinomi modeliai Kristina Tučkutė, Julija Stoliarova, Vaida Grikšaitė-Česnauskienė ir kitos.
Prieš trylika metų į Niujorką Vaiva išvyko dviejų savaičių atostogų ir juokiasi, kad jos užsitęsė iki šiol. Vos įsikūrusi JAV Vaiva kibo į mokslus – baigė kosmetologų ir vizažistų kursus.
Netrukus ji įsitraukė ir į lietuvių bendruomenės veiklą Niujorke – lietuvius pakvietė į renginius „Lietuviška mada Niujorke“, „Mis Niujorko lietuvaitė“, „Vaiva Top Model“, lietuvių dizainerių kolekcijų pristatymus.
Jau daugiau nei metus moteris vadovauja Kalifornijoje įkurtai modelių agentūrai „Vaiva Models“. Vaiva ieško naujų veidų pasaulinėms modelių agentūroms, rūpinasi jų parengimu, organizuoja įvairius mados renginius.
„Mano darbas – pirmiausia pomėgis ir aistra. Visas mano gyvenimas – niekada nesibaigiantis, įdomus, mielas ir intriguojantis kūrybinis procesas. Kai darbas yra tavo malonumas, sėkmė pati ateina, jos nereikia ieškoti.
Visoms savo auklėtinėms nuolat kartoju, kad reikia atrasti save, suprasti, ką mėgsti veikti, – ten ir ieškoti pašaukimo. Tikėjimas savimi – vienintelis ir pagrindinis sėkmės laidas. Visko pasiekiau tikrai ne viena – padedama gerų ir talentingų žmonių, kurie įžvelgė mano talentą ir palaikė“, – pasakojo V.Underavičiūtė-Tučkuvienė.
Šiandien Vaiva su šešiolikmete dukra Vesta gyvena Kalifornijoje. Moteris džiaugiasi, kad atžala – aktorė, komercinis ir reklaminis modelis – jos įkvėpėja. Ji ir lietuvės kompanijos „Vaiva Models“ siela – noriai moko merginas aktorinio fotomodeliavimo paslapčių, kuria siužetus fotosesijoms.
– Kiek Lietuva šiandien yra jūsų mintyse? Neseniai išleidote knygą „Modelio kelias į sėkmę“, kurios viršelyje – lietuvė manekenė Goda Drigotaitė, vilkinti lietuvių dizainerės Kristinos Valančiūtės suknelę Vilniuje.
– Lietuva – mano meilė, mano šaknys, kad ir kur būčiau, mano šalis suaugusi su manimi tradicijomis, kalba, artimaisiais. Į gimtinę parvykstu kartą per metus.
Idėja parašyti knygą kilo jau seniai. Nuolat iš merginų ir jų tėvų sulaukiu tų pačių klausimų – kaip pradėti modelio karjerą, ar aš tinku į modelius, kaip patekti į agentūrą ir pan.
Kita priežastis – dukra Vesta nusprendė vaidinti ir įkalbėjo mane persikelti į Kaliforniją. Pradėjau bibliotekose ieškoti medžiagos apie aktorių verslą ir pamačiau, kad apie šį darbą literatūros yra, o apie modelių verslą medžiagos negalėjau rasti.
Tai dar labiau sustiprino mano pasiryžimą išleisti knygą, skirtą pradedantiems modeliams. Geras bičiulis, mados fotografas Svensonas Linnertas iš Vokietijos Lietuvoje surengė „Vaiva Models“ modelio iš Klaipėdos G.Drigotaitės fotosesiją, subūrė puikią komandą – stilistę ir dizainerę K.Valančiūtę, vizažistę Jolantą Poškutę. Kai pamačiau nuotraukas, iškart pamaniau – noriu jų savo knygai!
Visai komandai padariau staigmeną – apie knygos viršelį papuošusią nuotrauką jie sužinojo „Teen Choice Awards Gift Suite“ pristatymo renginyje.
Galiu pasidžiaugti, kad knyga „Modelio kelias į sėkmę“ buvo atrinkta leidyklos „Tate“ – artimiausiu metu bus išleista ir pasirodys Jungtinių Amerikos Valstijų knygynuose.
– Tad koks gi tas modelio kelias šlovės link? Ar jis rožėmis klotas, ar dygliuotas, kupinas konkurencijos ir sunkumų?
– Niekada neužmiršiu vienos perskaitytos frazės, kai dėl dukters domėjausi aktorių darbu: „Jei ši specialybė jus domina, kad taptumėte žvaigžde ar uždirbtumėte daug pinigų, – ji tikrai ne jums. Pradėkite mąstyti iš naujo! Kiekvienas darbas turi būti jūsų aistra.“
Tai tinka ir modeliui. Daugelis merginų ir vaikinų aukštumų pasiekia ne todėl, kad puikiai atrodo. Šlovę pelno įdomi, aplinkinius pakerinti asmenybė, žmogus, dirbantis su meile ir aistra.
Modelio kelią pasirinkę žmonės turi žinoti, kad šis darbas ne tik intriguojantis, viliojantis galimybėmis keliauti, patirti pažinimo džiaugsmą, pažinti mados pasaulio garsenybes. Jis be galo sunkus, jam reikia daug fizinės ir dvasinės ištvermės, be to, nežmoniška konkurencija.
Visoms merginoms patariu siekti savo tikslų, susipažinti pasirinktos profesijos užkulisiais, pasiskaityti, ką turi žinoti išvykdamos svetur. Domėkitės! Lengva patekti į netikrų agentų rankas, nukentėti ir finansiškai, ir morališkai.
O jei nutiks taip, kad nepavyks tapti profesionaliu modeliu, siūlau nenuleisti rankų – juk yra gausybė su mada susijusių profesijų, kurios padės įprasminti save, – mados ekspertai, stilistai, mados fotografai, žurnalistai ir pan.
– Ar jūsų Vaivos studija, įkurta Lietuvoje, vis dar gyvuoja? Ar visą veiklą perkėlėte į Jungtines Amerikos Valstijas?
– Su savo modeliais visada palaikiau ir dabar palaikau draugiškus ryšius, grįžusi į Lietuvą džiaugiuosi maloniomis susitikimų akimirkomis. Esu laiminga turėdama galimybę padėti lietuvaitėms profesinėje modelių veikloje ir teorinėmis žiniomis, ir praktiniais patarimais.
Džiaugiuosi naujais „Vaiva Models“ veidais iš Lietuvos: G.Drigotaite, pasirašiusia sutartį su „Trump Model Management“, ir Greta Rekštyte, sėkmingai debiutavusia Kalifornijos modelių agentūroje „Pinkerton“ ir Švedijos „Modelink Model Management“.
– Beveik prieš 20 metų garsiai nuskambėjo istorija, kai jūs, dar gyvendama Šiauliuose su vyru, Kuršėnų globos namuose lankydavote vaikus. Tuomet atsirado teigiančių, kad pasielgėte negražiai – po skyrybų su sutuoktiniu pamiršote tuos vaikus...
– Kuršėnų globos namuose lankiau Indrę ir Andriuką. Tai skaudi tema... Man gaila, kad suaugusieji, nesuvokdami, kokią žalą vaikams gali padaryti, parašė anoniminį laišką žiniasklaidai, kuris buvo išspausdintas nepatikrinus faktų.
Pamenu, vėliau nuvykusi pas vaikus išklausiau auklėtojos pasakojimą, kaip verkė palindęs po stalu Andriukas, rankose laikydamas žurnalą. Vaikas juk žinojo, kad tikroji mama juos paliko, o ta, kuri juo rūpinosi, yra šmeižiama. Tuomet išgyveno visas kolektyvas. Visi palaikė mane ir vaikus.
Ilgai dar bendravau su tais vaikais, kartu švęsdavome jų gimtadienius, jie svečiuodavosi močiutės sode, veždavausi juos vasaroti į pajūrį.
Pati buvau viena su maža dukrele, bet rūpinausi jais tiek, kiek išgalėjau. Galiausiai tuos vaikus įvaikino šeima iš Italijos. Labai dėl jų džiaugiuosi. Tik šiek tiek gaila, kad jų tėveliai dabar nelietuviai.
– Jums išvykus už Atlanto Lietuvoje sklandė kalbos, kad net tuometiniam mylimajam nepasakėte, kad keliate sparnus iš gimtinės. Ar šiandien nesigailite šio savo žingsnio?
– Buvau labai nustebinta žinios, kad išvykau niekam nieko nepranešusi. Jei tikrai būčiau turėjusi mylimąjį, jis pirmasis būtų sužinojęs apie mano išvykimą ir, žinoma, būtų vykęs kartu.
Jokie atstumai santykių su žmonėmis nepakeičia, jei jie yra brangūs, mylimi.
– Ar šiandien jūsų gyvenime yra meilė? Ar ji būtina, kad moteris jaustųsi laiminga?
– Viskas Dievo yra sukurta iš meilės ir meilei. Be meilės mes, kaip augalai be vandens, išdžiūtume ir mirtume. Šis jausmas – mūsų varomoji jėga, skatinanti kurti, daryti gerus darbus, visko pradžia ir tąsa.
Kalbu apie meilę apskritai, nebūtinai apie moters ir vyro sąjungą. Mano gyvenime didžiausia meilė – dukra Vesta. Neatsitiktinai ir vardą tokį parinkau – graikų kalba jis reiškia šeimos ir meilės židinio sergėtoją.
Visi mes trokštame to vieno vienintelio žmogaus. Ne išimtis ir aš. Tačiau įvykių neskubinu, visiems gyvenimo iššūkiams leidžiu atsirasti natūraliai.
Taip, esu įsitikinusi, kad vyras moters gyvenime vaidina milžinišką vaidmenį. Nuoširdžiai džiaugiuosi poromis, kai vyras ir moteris dvasiškai papildo vienas kitą, kuria gyvenimą kartu. O tiems, kurie jaučiasi vieniši, patariu pirmiausia tapti draugu sau pačiam. Ir tikėti, kad ateis laikas ir rasi tą vienintelį.
Esu optimistė, visur stengiuosi įžvelgti gerus, o ne blogus dalykus. Gyvenimą juk kuriame patys. Pavydas, kurio matau labai daug aplinkui, naikina gėrį, nuoširdumą, draugystę. Tai, kad meilė – vienintelė kuriamoji jėga, nuolat primenu ir dukteriai, ir agentūros auklėtinėms.