Fotografuoja nuo 11 metų
Vaikinas nuolat ką nors konstruoja ir išradinėja, šoka Michaelo Jacksono stiliaus šokius, lipa į kalnus, važinėja riedučiais ir skrodžia vėją snieglente. Dar Mindaugas dievina fotografiją. Ji jam – visas gyvenimas, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
„Mūsų visa šeima fotografuoja. Pirmasis tai pradėjo daryti tėtis. Šiuo menu jis susižavėjo dar paauglystėje. Vieną kartą mama pasakė jam: „Duok aparatą, matau kadrą.“ Ir padarė labai gražią nuotrauką. Taip ir užsikabino.
Apie šią istoriją nė nenutuokiau, tačiau po kelerių metų lygiai tas pat nutiko man. Vaikščiojome parke, aš pamačiau kadrą ir paprašiau fotoaparato. Tėtis, prisimindamas situaciją su mama, davė man aparatą ir stebėjo, ką darysiu. Taip jau nutiko, kad po to lemtingo kadro aš ėmiau domėtis fotografija“, – pasakojo Mindaugas.
Pirmąjį fotoaparatą M.Anusauskas gavo būdamas 11 metų. Dabar tai būtų niekuo neypatingas skaitmeninis fotoaparatas, dažnai pašiepiamai vadinamas muiline. Tačiau prieš dešimtmetį jis buvo laikomas itin kokybišku fotoaparatu.
Gėlės, medžiai, gyvūnai, saulė ir net žolė – viskas, ką galima nufotografuoti, Mindaugo buvo įamžinta. Greitai to ėmė nebeužtekti, tad M.Anusauskas pradėjo fotografuoti žmones.
„Vestuves pirmą kartą fotografavau būdamas penkiolikos. Susitarėme, kad fotografuosiu nemokamai. Jei man nebūtų pavykę, jaunavedžiai nebūtų supykę, nes vestuvėse dalyvavo ir samdomas fotografas.
Kai atidaviau nuotraukas, jaunieji buvo labai patenkinti. Mano darbo rezultatas jiems patiko labiau nei samdyto fotografo. Tada pagalvojau, kad reikia eiti šiuo keliu“, – prisimena Mindaugas.
Kruopščiam ir net kiek pedantiškam vaikinui fotografijos kelias nebuvo vingiuotas. Jis greitai pelnė klientų pasitikėjimą ir simpatijas. Įprastai kiekvieną minutę planuojantis fotografas ne kartą valandos fotosesiją pratęsė kelioms valandoms, papildomai už tai nieko neprašydamas.
Kalbėdamas apie atlygį Mindaugas pabrėžė, kad visada prašo tik tiek, kiek yra vertas.
„Nesu iš tų fotografų, kurie gali prašyti 10 tūkst. litų už aštuonias darbo valandas. Tikrai nemanau, kad turiu imti nesąmoningai daug.
Kai naršau po lietuvių fotografų svetaines, kartais pasidaro baisu. Jų svetainės veikia nežinia kiek metų, darbai – tragiški, o kainos – kosminės“, – kritikos vyresniems kolegoms negailėjo M.Anusauskas.
Pasiduoda sentimentams
Šis be galo tikslus jaunuolis kartais gali būti ir sentimentalus. Pasiteiravus, kokia nuotrauka jam brangiausia, Mindaugas akimirkai nutilo. Švelnesniu balsu M.Anusauskas pradėjo pasakoti apie pažintį su savo mergina Beatriče Vasiliauskaite.
Kėdainiškės grožio apžavėtas Mindaugas dar pačioje pažinties pradžioje nuvyko pas ją į svečius. Žinoma, Beatričė buvo įsitikinusi, kad vaikinas tik juokauja kalbėdamas apie savo viešnagę. Tačiau 8 valandą ryto M.Anusauskas jau buvo Kėdainių traukinių stotyje.
„Tą dieną kartu praleidome 12 valandų. Aš ją įtikinau pasifotografuoti. O įtikinau labai paprastai – daviau jai savo fotoaparatą ir leidau fotografuoti bet ką. Be Beatričės, savo fotoaparatą esu davęs tik dviem žmonėms: geriausiam draugui ir mamai, – patikino Mindaugas. – Gerą valandą mokiau Beatričę fotografuoti. Ji nukreipė objektyvą į mane. Pasakiau, kad jei nori, jog parodyčiau, kaip reikia gerai fotografuoti, ji turi papozuoti. Aplinka visiškai nebuvo graži, bet aš pasodinau Beatričę tarp nudžiūvusių žolių ir nufotografavau.“
Vėliau, kai nuotrauka jau buvo sutvarkyta, Beatričė liko be žado. Pats M.Anusauskas neslepia, kad jam pačiam ši nuotrauka kelia geriausius, šilčiausius jausmus.
Apie fotografiją ir širdies draugę Mindaugas galėtų kalbėti valandų valandas.
Dauguma Mindaugo klientų – jaunos merginos. Jos užsisako fotosesijas savo asmeniniam albumui arba kad turėtų gražių nuotraukų socialiniuose tinkluose. M.Anusauskas supranta, kad kiekvienai merginai neramu, kai aplink jos mylimąjį nuolat sukiojasi kitos.
„Pasakiau, kad jeigu mano klientės yra moterys, tai aš ir dirbsiu su moterimis. Beatričė žino, kad man rūpi ji, o ne kitos“, – trumpai paaiškino M.Anusauskas.
Vaikinas ironizavo, jog dauguma lietuvių vyrų, įsivaizduojančių, kad yra profesionalūs fotografai, mano, jog po pusmečio praktikos galima daryti erotines fotosesijas. Pats Mindaugas pirmą erotinę fotosesiją darė būdamas 18 metų, kai turėjo penkerius metus praktikos.
„Nėra tokio dalyko, kad labai susijaudintum pamatęs mažai apsirengusią ar nuogą merginą. To nėra, nes dažniausiai tą žmogų matai pirmą kartą, nežinai jo asmenybės.
Be abejonės, negaliu neigti, kad yra simpatiškų merginų. Ypač per fotosesijas turiu joms sakyti, kad jos be proto gražios. Ne merginos bėda, kad ji blogai jaučiasi prieš objektyvą. Mano reikalas ją prisijaukinti“, – patikino Mindaugas.
Džiaugiasi likęs Lietuvoje
Mindaugas – visiškas savamokslis. Jis niekada nestudijavo fotografijos, nelankė specialių kursų ar net būrelio. Daugiausia M.Anusauskas apie fotografiją išmoko eksperimentuodamas ir naršydamas internete.
„Visada sakau, kad baigiau tris aukštąsias: „YouTube“, „Google“ ir „Wikipedia“. Iš jų sužinojau daugiausia, – kvatojosi vaikinas. – Fotografijos knygų esu labai mažai perskaitęs, nes man nepatinka, kad skaitai 2007 metų knygą, o tavo aparatas 2009 metų. Toje knygoje pusės to, ką tavo aparatas gali, tiesiog nėra.“
Studijos Vilniaus dailės akademijoje jo taip pat nežavi – Mindaugui nepatinka dėstytojų konservatyvumas, prisirišimas prie senųjų fotoaparatų, tokių kaip „Zenit“ ar „Leica“.
„Nenoriu dirbti su juosta. Nesakau, kad ateityje nenorėsiu. Galbūt pribręsiu ir norėsiu pažaisti, bet dabar esu linkęs manyti, kad šiuolaikiniai fotoaparatai daug pranašesni“, – patikino M.Anusauskas.
Kasdien kelias valandas mokymuisi apie fotografiją skiriantis vaikinas yra įsitikinęs, kad elgiasi teisingai. Jei reikia specifinių žinių, užsiregistruoja į internetinius kursus, tad paskaitos jam tiesiog nereikalingos.
Sparčiai karjeros laiptais lipantis Mindaugas neatmeta galimybės emigruoti. Apie gyvenimą užsienyje jis svarstė dar mokydamasis vidurinėje mokykloje. Tačiau dabar Mindaugas įsitikinęs, kad tėvynę paliks tik tuomet, jei tai bus būtina jo profesijai. Statybininko ar fabriko darbuotojo dalia – ne jam.
„Lietuviai įsitikinę: išvažiuos į Angliją, prasimuš ir grįš turtingi. Nesąmonė. Dauguma išvažiuoja į Angliją, įsidarbina vidutiniuose darbuose. Turiu ne vieną draugą, kuris taip manė. Situacija būdavo tokia: išvažiuoja jie į Angliją, įsidarbina statybose, susigadina sveikatą. Grįžę į Lietuvą pradeda išlaidauti ir greitai nebeturi nei pinigų, nei išsilavinimo, nei sveikatos.
Pasižiūriu į save šiandien, pasižiūriu į juos ir pagalvoju, kaip gerai, kad neišvažiavau“, – šyptelėjo pašnekovas.
