Sveikatos apsaugos ministrės R.Šalaševičiūtės kabinete, regis, labai dera kupinos vazos obuolių. Pati atvežė visiems iš savo sodo. Yra ir saldainių, kurių iš tiesų jos gyvenime iš viso galėtų nebūti. Neseniai atrado vieną rūšį – nesaldžių, su riešutais ir labiau primenančių rytietišką nugą.
Tiesa, vieną saldėsį ministrė dievina – tai estų fabriko „Kalev“ baltasis šokoladas su mėlynėmis ir žemuogėmis.
Jos darbo aplinką puošia javų pėdas, gautas dovanų, ir net jau pelnyta padėka. Pastarąją po susitikimo įteikė Vilniaus universitete mediciną pradėję krimsti studentai.
Yra dovana su ironijos gaidele – kolegos ministrei įteikė gesintuvą, kad ji turėtų kuo gesinti savo pirmtako Vytenio Andriukaičio gaisrus.
„Bet kol kas neprireikė, – juokėsi R.Šalaševičiūtė, – nedaug tų gaisrų, be to, ketinau užtikrinti veiklos tęstinumą.“
Jei ministrė norėtų kabinete pasidėti artimųjų nuotraukų, jų būtų labai daug, nes turi tris dukras, žentų ir keturis anūkus.
Mat kaip mergautinė pavardė gali kai ką suklaidinti!.. Tai buvo Rimantės tėvo noras, kad duktė pasiliktų pavardę, kai pranešė, jog nori tekėti, o į vyrus išsirinko slavų kilmės jaunuolį. R.Šalaševičiūtės giminė nukentėjo per trėmimus, partizanavimo metus, štai kodėl šis klausimas buvo toks opus.
Tačiau jai su vyru tai netrukdo jau 40 metų būti drauge.
Kaip taip ilgai išsaugoti gražius santykius, ką ji diegė dukroms?
„Nieko nereikia diegti – vaikai kopijuoja tėvų elgesį. Taip jau susiklostė, kad šeimos galva visada buvau aš. Pasitardavau, bet sprendimą priimdavau pati. Mūsų šeimoje darbai neskirstomi į moteriškus ar vyriškus, tik vienos dukters šeimoje matau tokį pasidalijimą. O šiaip visos eina panašiu keliu, kaip matė augdamos mūsų šeimoje.
Kaip pragyventi kartu tiek daug metų? Reikia mokėti nusileisti, kartais pusvalandį, valandą pabūti vieniems, kol aprimsta emocijos, ir tada vėl gali gražiai bendrauti.
Jaunystėje taip elgtis sunkiau – dar nėra tokio didelio pasitikėjimo ir tikėjimo vienas kitu. Bet kai ateina branda, net neįsivaizduoji, kad gali būti kitaip“, – tikino R.Šalaševičiūtė.
Ar ji taip atidžiai dėlioja ir savo rytą prieš darbą, kad jis nevirstų chaosu?
„Visą gyvenimą mano minutės ir net žingsniai suskaičiuoti ir niekas nesikeičia. Rytą maršrutas tas pats: užsikaisti kavos, paskui vonia, po to kavos gėrimas. Ją anksčiau ruošdavo vyras, bet dabar jo sveikata nekokia. Bet tarp ramaus pasisėdėjimo prie kavos ir gražinimosi dar reikia paukščius palesinti ir pagirdyti.
Jau ketverius metus su šeima turime ir kiaušinių, ir paukštienos – užtenka visoms didžiosioms šventėms. Tai, galima sakyti, mano hobis. Net gaidys yra – džiaugiuosi, kad ankstyva jo giesmė nenervina kaimynų, o esu girdėjusi, kad liepia paukštį užčiaupti“, – smagiai pasakojo ministrė.
Kadangi gyvena gerokai už miesto, darbe turi atsarginį drabužių komplektą – juk visko gali nutikti, kad ir kavos užtikšti. Naujų kostiumėlių dar nespėjo įsigyti, bet planuoja pirkti juodą arba mėlyną – pastarąją spalvą ypač mėgsta.
Geriausiai R.Šalaševičiūtė jaučiasi su sijonu ir švarku, nors kelnių kostiumai jai labai tinka. Kartą nusipirko keletą suknelių, ir visi tikino, kad vilkėdama jas atrodo nuostabiai, bet dažniausiai ji laikosi įprasto pasirinkimo.
Neseniai ji laidojo motiną ir buvo gera išgirsti, kad Varniuose, tėviškėje, Rimantės mama buvo laikoma viena elegantiškiausių moterų. Be to, močiutė, prezidento Antano Smetonos laikų pedagogė, taip pat stebino siuviniais, nėriniais ir mezginiais. Ministrė mano, kad brangioms moterims pavyko ir jai įdiegti skonio bei stilingumo pojūtį.
R.Šalaševičiūtė pasidabinusi dailiu gintariniu žiedu su aukso pynutėmis – tai giminės dovana penkiasdešimtmečio proga, niekada jo nenusimauna.
Ji – viena iš tų politikių, kuri darydamasi makiažą naudoja ne tik lūpų dažus, tušą, bet ir akių šešėlius.
Be makiažo ji – nė žingsnio iš namų. Dažnai savaitgalį, kai niekur nelekia, net į kaimo parduotuvę verčiau išsiunčia vyrą vieną su pirkinių sąrašu, kad nereikėtų dažytis.
Sveikatos apsaugos ministrės idealas – britų politikė Margaret Thatcher. R.Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad nors ji buvo vadinama Geležine Ledi, dažnai šypsojosi. Kai kurios britų politikės mintys itin artimos ir lietuvei.
„Ji už viską, ko pasiekė, dėkinga tėvui – kaip ir aš. Tai jis mokė prieš kuo nors patikint gerai įsigilinti. Sutinku ir su kita Geležinės Ledi mintimi, kad įmanoma suderinti šeimą ir karjerą. Aš karjeros nedariau – ji savaime susiklostė, bet iš tiesų, kaip ir garsiajai britei, ir man tekdavo pajusti, kad vyras – antroje vietoje. Ne kartą sakiau: nepyk, man reikia važiuoti, skaityti, ko dieną nespėjau, mokytis. Jis ir nepykdavo“, – su šypsena tarė R.Šalaševičiūtė.
