„Buvo labai smagu, drebėjo rankos. Tačiau supratau, kad lenktynininkė niekada nebūsiu, nes atsižvelgiu į saugų greitį. Esu išbandžiusi ir lėktuvo simuliatorių – tuomet net rankos buvo drėgnos. Ateityje norėčiau šokti parašiutu, tačiau didžiausia gyvenimo svajonė – išmokti valdyti jėgos aitvarą. Tai nėra saugu, tačiau skrendi palei vėją, ir tai geras jausmas“, – lrytas.lt sakė I.Bunkienė, vos nulipusi nuo patogios automobilio sėdynės.
Visada besišypsanti moteris teigė, kad tokie pomėgiai žmogui tik į naudą. O pagirta, jog atrodo puikiai, Inga nusišypsojo: nesvarbu, ar išorėje esi gražus: juk, kad ir kaip banaliai skambėtų, svarbiausia – vidus.
„Pasakysiu atvirai – išvaizda man rūpi mažai. Kalbėti apie ją tuščia. Apie grožį galima kalbėti su draugėmis, tačiau nebūtina puikuotis ant žurnalo viršelio, kad taptum graži. Kai pasiklausau kitų moterų grožio paslapčių, atrodo, jog aš visai nesigražinu“, – pasakojo Inga.
Inga jaučiasi graži, kai šypsosi ar ją linksmina. Tuomet moteris atsiskleidžia tarytum gėlė.
„Neseniai buvau labai įdomioje konsultacijoje. Suvokiau, kad kitiems darau daug, o sau nieko. Aš maitinu savo protą: noriu šviestis, daug žinoti, viską išbandyti, skaityti, esu smalsi. Stengiuosi kitiems skleisti gerą energiją, ir žinau, kad žmonės tai jaučia. Juk visos geros emocijos, kurias atiduodi kitiems, grįžta su kaupu“, – sakė pardavimų direktorė.
Kad ir kiek daug šypsotųsi, Inga pripažino: kai atsitinka kokia nors nelaimė, ji puola į neviltį, o tai suvaldyti moteriai kol kas sunku.
„Tai nereiškia, kad aš noriu būti dirbtinė, niekada neliūdėti ar nejausti!“ – patikino ji, o spinduliuojančios akys išdavė – dabar yra Ingos laikas.
