Aktorius D. Vaitiekūnas prabilo apie savo seksualinę orientaciją

D.Vaitiekūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
D.Vaitiekūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
D.Vaitiekūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Vaitiekūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 18, 2016, 2:14 PM, atnaujinta May 25, 2017, 4:40 AM

Nustebino aktorius, renginių vedėjas bei grupės „Liūdni slibinai“ narys Dominykas Vaitiekūnas savo istorija, kuria pasidalijo „Facebook“ paskyroje.

Tarptautinės dienos prieš homofobiją „išgirsti“ iniciatyvos organizatoriai pristato vaizdo pasakojimų seriją, kurioje LGBT – homoseksualūs, biseksualūs, kiti neheteroseksualūs ir translyčiai žmonės, jų artimieji, draugai dalijasi savo istorijomis.

Dominykas rašo, kad nenori nieko vynioti į vatą:

„Aš labai nemėgstu žiemos. Bet gal iš to nepatogumo gyventi susivyniojus į rūbų lavašą aš priimu karštus ir visai nežiemiškus sprendimus. Taigi, ši žiema. Sninga ir tralialia, aš visas lavaše nukulniavau susitikti su Augustu, kuris yra vienas iš žmonių, praėjusiais metais pradėjusių kurti projektą „Išgir̃stì“. Sakau: noriu prisidėti. Sako: nu, prašom.

Išsišnekėjom, kad pasiilgstam paprastų ir kasdieniškų LGBT* ir jų artimų žmonių istorijų, kurios dažnai paskęsta diskusijose apie teises, toleranciją, diskriminaciją ir kitas viešosios erdvės nubanalintas frazes. Kilo mintis nufilmuoti vaizdo pasakojimų seriją ir radome būdą, kaip aš galėčiau prisidėti – pažadėjau padėti filmuoti vaizdo pasakojimus. Rūbų lavašui plonėjant, prisijungė ir daugiau entuziastingų žmonių, komanda išsiplėtė ir kuo toliau, tuo jautėm didesnį entuziazmą padaryti tai, ką sugalvojom. Pakeliui sutarėm aktyvuoti ir elektroninę paramos dėžutę, ir „Facebook“ puslapį. Žodžiu, užvirėm košės ir aš toj košėj supratau, kad vis tik būti už kadro ir vaidinti, kad #AšČiaNePrieKo, tik šiaip savanoriauju, būtų nesąžininga. Labiausiai prieš patį save.

Ir supratau, kad tingiu. Tingiu švaistyti laiką vengdamas nepatogių klausimų, galvodamas, kaip, kur ir ką pasakyti, skrupulingai taisyti interviu, kad gražiai gražiai uždangstyčiau įvardžius, mintis ir pateikčiau save kažkokioj plastikinėj pakuotėj. Jaučiu, kad tą laiką galima išnaudoti žymiai naudingiau. Manau, kad reikia gyventi gyvenimą, o ne kažkokį kentėjimą ir beprasmį galvojimą. Tiek, kiek gyvenimo aplinkybės tai leidžia.

Praėjusią savaitę parodžiau šitą vaizdo įrašą savo draugams. Sulaukiau trijų komentarų. Vienas buvo toks: gražus švarkas. Ačiū, sakau. Kitas videobendražiūrys: tu čia kalbi taip, tarsi ėjai bulvių pirkti, iškepei draugams kugelio, visi pasivaišino, padėkojo ir tiek. Hm. Noriu kalbėti ir kalbu apie tai paprastai ir su šypsena, nes vis tik jaučiuosi laimingas ir dėkingas tiems kugelio valgytojams. Nors ne visada ir ne viskas buvo paprasta, kaip kugelio kepimas, kuris, beje, man nepavyksta. Bandžiau kept, bet kažkokia bulvių košė išėjo. Nu žodžiu. Kulinarinis nukrypimas.

Ne viskas buvo taip paprasta. Teko pakariauti su savimi. Ir vis dar tenka, tik mūšis vyksta dėl kitų priežasčių. Vis tik savęs priėmimas, kaip neheteroseksualaus, buvo ilgokas man pačiam ir tik maždaug dvidešimtpenktaisiais savo gyvenimo metais paskelbiau sau paliaubas. Bet manau, kad mūsų visų, ne tik LGBT* žmonių gyvenimai, ritinėjasi tai į kalniuką, tai nuo jo. Kiekvienas turim savas spintas, savas paslaptis, dresuojam savo savigraužą ir statomės tylos sienas. Tad jeigu tik turiu galimybę, stengiuosi nesusikoncentruoti į neigiamybes ir neapsistatyti sienom. Nors kartais susimūriju vis naujus pamatus.

Trečias komentaras po filmuotos medžiagos peržiūros buvo toks: tai čia gi nepasakai, gėjus tu ar ne gėjus. Žmonės gali pasimest. Na, sakyčiau, vertingas pastebėjimas. Laikau save neheteroseksualiu. Nors galite vadinti mane gėjumi, jeigu mandrai skamba tas „neheteroseksualus“. Man toks apibrėžimas labiausiai priimtinas. Nors čia tik apibrėžimas.

Kai ieškojom žmonių, kurie filmuosis vaizdo pasakojimuose, aš supratau, kad man labai pasisekė. Teko išklausyti ne tik gražių ir pozityvių istorijų. Teko išgirsti ir tokių, kurios ne tokios pozityvios, ir dalis jų taip ir liks už kadro. Aplink mane yra daug puikių ir jautrių žmonių, tiek draugų, tiek šeimos narių, kurie yra alergiški visokiems prietarams, kurie geba išklausyti, suprasti ir priimti mane su visa mano netobulybe ir beprasmiu burnojimu ant žiemos.

Šiandien jaučiuosi dėkingas tiems, kurie ne tik mane priima, bet ir pašiepia, kad kalbu apie savo jausmus, kaip apie kugelį. Kurie patraukia mane per dantį, kad mano feisbuko post'ai būna ilgi ir tiršti, kaip šitas. Jaučiuosi dėkingas visiems, kurie pasidalijo savo istorijomis, tiek viešai prieš mūsų kameras, tiek man į ausį. Labai geras jausmas, kai tavimi pasitiki ir pasipasakoja.

Ir pabaigai norėčiau atsiprašyti. Atsiprašyti, kad šiame vaizdo įraše viešai krapštau nosį. Ir dar, lyg to būtų maža, pavartoju „kad“ su bendratimi.

Eikim, ir gyvenkim savo gyvenimus gerai!“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.