„Labą rytą, Sandra, tavęs prašysiu didelės paslaugos, nes mano žmona nėščia. Visko reiks mažajam lėliukui. Sandra, man reiks tavo pagalbos, nes mano žmona nuo manęs laukiasi, ir aš nieko neturiu“.
Sandrą tokio turinio papiktino ir ji neištvėrusi rėžė, ką mano apie dykaduonius.
„Iš serijos: kai tampu atsakinga už kiekvieną besilaukiančią.
Šis „rašytojas“ gyvenime nedirbo jokio darbo, nes juk galima viską „nachalia“ gauti. Jei neduodi kažko, tai negyvai užmėto grasinimais.
Tačiau ne tai liūdniausia. Liūdniausia, jog ir dabar jau aišku, kad dar negimęs kūdikis su tėvais neaugs, nes jiems negalima jo auginti (priežastys rimtos).
Kol nebus priverstinio moterų „sutvarkymo“, tol vaikų globos namai plėsis ir plėsis. Deja, ten daugės jau nuo gimimo, greičiausiai, sergančių vaikų... Na, kiek galima?
Socialinės darbuotojos, gal nuo tų pašalpų kelis eurus nuimkite ir bent spiralei sutaupykite? Va būtent tokia pagalba probleminėms šeimoms būtų efektyviausia, nes periodinis pasisvečiavimas ir pagrūmojimas piršteliu nebepadeda. Rimtai“,- rašė S.Žutautienė.
