Tiesa, švęsti – ne viena proga.
„Dvi progas švęsti sujungiu į vieną, tik nenorėdama viena po kitos daryti dviejų švenčių, į kurias kviesčiau beveik tuos pačius žmones“,- sakė Laura.
L.Vagonė per seminarus sužadėtiniams pataria nedubliuoti ceremonijų tam, kad nereikėtų skaidyti emocijų į dvi dalis. Šia taisykle vadovaujaisi ir ji pati. Laura vestuvių sezono uždarymą inicijuoja per savo gimtadienį ir tai jau tapo tradicija, besitęsiančia šešerius metus.
– Ko gero, ir ši šventė turi temą. Atskleiskite, kokia ji?
– Kiekvienais metais inicijuoju ne tik datą, randu vietą, bet ir padiktuoju temą ir džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių įsijungia į šį žaidimą ir vis labiau pasiruošia. Šįryt kaip tik kalbėjom su kita renginių organizatore Rasa Arlauskiene, kad smagu per tokius vakarėlius išsilaisvinti iš tų įprastų viešų renginių pozų ir aprangos kodų, kai visi atrodo tarsi vienos mamos vaikai su vienodomis šypsenomis ir makiažais.
Šiais metais tema – „Gipsy is a new black“. Ir tai nėra tema, susijusi su Užgavėnių personažais. Tai bandymas apranga išreikšti laisvės filosofiją, bohemiškumą, kūrybiškumą.
– Kokie buvo praėjusieji metai?
– Metai tikrai buvo nuotykingi, įvairūs, su daug iššūkių ir naujų projektų. Suplanuota daugybė vestuvių, sutikta daug įdomių žmonių. Tikiuosi kitais metais rasti daugiau laiko poilsiui, pasimėgavimui laiku su brangiais žmonėmis. Visiems noriu savo gimtadienio proga to paties palinkėti.
Į sezono uždarymo vakarėlį, kuris susidubliuoja su mano gimtadienių kviečiu ne tik tuos rangovus, su kuriais dirbu, bet ir koleges/konkurentes, naujus veidus, kurie nori save sieti su šia sritimi, net buvusius ar esamus klientus.
Šio smagaus renginuko metu užsimezga daug naujų draugysčių. Aišku, visada galima susitikti vestuvinėse parodose, tuose viešuose, reklaminiuose renginiuose, bet daug smagiau bent kartą pašėlti neformaliai, apsikabinti draugiškai, pakelti taurę už ateinantį sezoną...
– Sakoma, kad prieš gimtadienį žmones apima niūri nuotaika, liūdesys. Ar jums tai svetima?
– Mane šiek tiek slegia lietuviškas ruduo, ne kažkokia priešgimtadieninė depresija. Aš pasiilgstu saulės jau rudens pradžioje. Ir drąsiai sakau, man gimimo diena – viena smagiausių švenčių metuose. Skaičius 36 visiškai neslegia, viskas vyksta tik galvoje ir šokti iki paryčių suaugusiai moteriai nėra uždrausta. Ačiū Dievui.
– Kodėl gimtadienio ir vestuvių sezono uždarymo šventę nusprendėte suorganizuoti „Perone“?
– Apie „Peroną“ galvojome dar praėjusiais metais, tačiau tada jis dar nebuvo atidarytas, be to, „Peronui“ vadovauja vienas mano vaikystės draugas iš Jurbarko. Kaip sakoma: neturėk pinigų – turėk daug draugų. Švenčiant tokioje vietoje, kai šalia važinėja traukiniai, niekada nežinau, kur baigsis dūzgės.
