Monumentalioje knygoje – turtinga Lietuvos muziejų raida XVIII-XXI amžiuje.
„Man asmeniškai – vienas svarbiausių renginių, knygos pristatymas surengtas mano mamos šviesaus atminimo mokslų daktarės Nastazijos Keršytės darbo garbei“, – sakė viešųjų ryšių specialistas Alkas Paltarokas, paprastai prisidedantis prie kitokio stiliaus renginių.
Į Valdovų rūmus atvyko ir baleto žvaigždė Nerijus Juška su sužadėtine Agne Jurgilaite bei judviejų metukų sūnumi Pauliumi.
Didelės apimties knygoje „Lietuvos Muzeologija“ sudėta turtinga mūsų šalies muziejų istorija, pateikiami būdingiausi Lietuvos muzeologijos raidos bruožai nuo XVIII a. iki XXI a. antrosios pusės.
Renginyje ypatingai pagerbta ir knygos autorė – doc. dr. Nastazija Keršytė (1948-2016). Mokslininkė šios knygos pati, deja, nespėjo pabaigti, tad jos darbą perėmė kolegos.
Renginio metu gausiai susirinkusiems svečiams savo performansus atliko
senosios muzikos ir šokio teatras „Puelli Vilnensis’’, pianistas
Darius Mažintas, smuikininkė Agnė Doveikaitė bei primarijus Nerijus
Juška.
Oficialią vakaro dalį vedė knygos autorės sūnus A.Paltarokas,
knygos įžvalgomis bei atsiminimais apie autorę dalijosi ryškūs
akademinės ir kultūrinės bendruomenės atstovai, taip pat jos kolegos.
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų
direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė savo kalboje teigė,
jog šiuo kapitaliu veikalu N.Keršytė plačiai atvėrė vartus į
spalvingą, daugiasluoksnį, įvairialypį, dinamišką muzeologijos Lietuvoje
pasaulį. Ir ne tik atvėrė – faktiškai kiekvienam iš mūsų, tiek
muziejininkams, tiek mokslininkams, tiek muziejų lankytojams, tiek
plačiajai visuomenei įdavė į rankas kompasą, kuris neleis paklysti
žvalgantis po muzeologijos mokslo istoriją ne tik Lietuvoje, bet ir
Europoje ir net pasaulyje.
N.Keršytė visą savo profesinį gyvenimą siejo su muziejine
veikla: nuo darbo Vilniaus rašytojų memorialiniame muziejuje (1973–1989)
iki pasinėrimo į akademinę veiklą (1994 m. pirma disertacija
muziejininkystės (dabar vadinamos muzeologija) srityje) bei nenuilstamą
triūsą švietimo baruose (nuo 1996 VU KF Bibliotekininkystės ir
informacijos institute). Jai visą gyvenimą rūpėjo gyvenimas muziejuose
ir muziejų gyvenimas, kurio aktyvia dalyve ji buvo.
Monografijoje yra ir taiklių, tačiau itin korektiškų bei kolegiškų patarimų, kaip derėtų –
atsižvelgiant į muziejų misijų pokyčius bei atsakomybę – plėtoti
tarpinstitucinį bendradarbiavimą, vystyti tarptautinę veiklą ir
reprezentuoti mūsų šalį bei jos kultūros paveldą užsienyje. Ši
monografija tai nėra tik N. Keršytės mokslinės veiklos apibendrinimas
(kaip pratarmėje rašo prof. R. Laužikas). Tai pirmas mūsų šalyje toks
solidus ir visaapimantis bandymas apmąstyti visos muziejinės kultūros
raidos Lietuvoje ilgą etapą tarptautiniame kontekste.
Iškilmingame renginyje lankėsi ir režisierius Oskaras Kuršunovas:
„Man muziejai ne tik pramoga, bet ir labai naudingas, vertingas ir svarbus laiko praleidimo būdas. Dažnai juose lankausi, kartais tai įkvepia kurti. Pats įspūdingiausias, greičiausiai, buvo
Brazilijoje. Ten pasitelkus įnovatyvias technologijas supažindinama ne
tik su futbolu bei faktais, bet ir pačios šalies istorija. Manau, jog
būtent tokių muziejų kol kas Lietuvoje dar trūksta. Tikiu, tuomet žmonių
salėse būtų tiek, kiek šiandien per šį puikų renginį’’.
Vakaro metu svečiai grožėjosi skulptoriaus, „Ledo menas’’ įkūrėjo
Mindaugo Tendziagolskio specialiai šiam renginiui sukurta unikalia
skulptūros kompozicija iš ledo – įspūdingomis heleninio stiliaus
kolonomis.
Aristokratiškomis vaišėmis rūpinosi „Maisto kalvė’’ ir
„Konjako namai’’.
„Vakaras ypatingas ne tik dėl pačios knygos, kuri,
beje, manau, bus labai naudinga ateities kartoms, bet ir iš asmeninės
pusės. Autorę pažinojau asmeniškai, su ja nuolatos bendravome, esame
giminaitės. Todėl šis pristatymas, tokioje įspūdingoje
vietoje, vertas tik pagyrų. Labai džiugu matyti tiek daug susirinkusių
žmonių. Manau, jog istorija ir muzeologija visuomet bus gyva, jei tik
žmonės ir toliau bus linkę domėtis, tobulėti ir mokytis. To visiems ir
linkiu“, - kalbėjo Oskaro Koršunovo Teatro direktorė Vilija
Kryžanauskienė.
Renginiu džiaugėsi ir mados tendencijų prognozuotoja Marija Palaikytė:
„Man šitas vakaras – tikra atgaiva. Daug kas nežino, bet prieš pradėdama
gilintis į mados tendencijas, mokiausi ir baigiau Vilniaus universiteto
kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijas. Todėl ši sritis
– man visai nesvetima. Smagu dalyvauti tokiuose renginiuose, kuriuose
šokio ir muzikos pagalba pasakojama istorija. Juk tiek menas, tiek
istorija, tiek mada – labai susiję. Todėl visuomet turėdama galimybę
lankausi muziejuose. Patys mėgstamiausi įsikūrė Florencijoje“.