– Kaip susipažinote?
– Aaronas buvo santykių iniciatorius, jis man parašė pirmas, taip pradėjome bendrauti, kol galiausiai susitikome ir supratome, kad nebegalime vienas be kito.
– Amžiaus skirtumas nėra kliuvinys santykiams?
– Amžiaus skirtumas nei man, nei Aaronui niekada nebuvo problema mūsų santykiuose. Nuo pirmų bendravimo dienų supratome ir priėmėme vienas kitą su visais privalumais ir trūkumais. O pykčių dėl amžiaus skirtumo nėra buvę. Esu laiminga turėdama žmogų, kuris turi gyvenimiškos patirties ir ja su manimi dalijasi.
Aaronas visada palaiko, išklauso ir pataria, nesvarbu, ar tai būtų svarbios asmeninės problemos, ar tiesiog rūpesčiai mokykloje ar su draugėmis. Jis galėtų valandų valandas su manimi kalbėtis vien tam, kad pakeltų nuotaiką. Esu laiminga žinodama, kad jis visada mane supras, patars ir prajuokins!
– Kaip dažnai bendraujate, ką veikiate susitikę?
– Susitinkame gana dažnai, retas atvejis, kad vienas be kito praleistume ilgiau nei mėnesį. Dažnai keliaujame, kartu pažįstame naujus miestus, šalis, tačiau lygiai taip pat mielai leidžiame dienas namuose Los Andžele tiesiog žiūrėdami filmus, leisdami laiką su augintiniais.
Aš dievinu keliauti, nes galiu pažinti kitas kultūras, meną, maistą. Bet šiuo metu mokausi mokykloje, todėl stengiuosi susikoncentruoti į mokslus ir siekti gerų rezultatų, nes kelionės atima nemažai laiko. Be to, esu baigusi dailės mokyklą, gal net ateitį norėčiau sieti su menu.
– Ar norėtumėte persikelti pas Aaroną į Jungtines Amerikos Valstijas?
– Žinoma, norėčiau persikelti ir gyventi su Aaronu. Kartu būname gana dažnai, tačiau kuo toliau, tuo sunkiau vienam be kito išbūti net savaitę.
– Ar jūsų nebaugina faktas, kad kartą Aaronas jau buvo vedęs lietuvaitę, bet su ja išsiskyrė?
– Daug žmonių klausia, ar manęs nebaugina nesėkmingai pasibaigusi Aarono santuoka su lietuve. Ne, manęs tai visiškai nebaugina, tai yra mūsų santykiai ir tik mes kuriame, kaip jie klostysis ateityje. Jokie Aarono buvę santykiai tam reikšmės neturi ir manęs nė kiek nejaudina. Juk vienos durys užsidaro tam, kad kitos atsidarytų.
– O kaip matote jūsų santykius po mėnesio, metų ar penkerių?
– Mes labai pasitikime vienas kitu. Tiek Aaronas, tiek aš į mūsų santykius žiūrime rimtai ir esame tikri, kad norime visada būti vienas su kitu. Po mėnesio, metų ar penkerių įsivaizduojame laimingą gyvenimą drauge, o per daug galvoti ir dalintis ateities planais nenorime, nes gyvenimas nenuspėjamas, tiesiog džiaugiamės kiekviena kartu praleista diena ir esame labai laimingi bei įsimylėję.
Žinoma, daug žmonių žiūri itin skeptiškai į mūsų santykius, tačiau vieninteliai žmonės, kurių nuomonė mums ką nors reiškia, yra mūsų artimieji. Kiekvienas kitame žmoguje matome savo atspindį, tad jeigu kiti sako, jog mes kartu vien dėl pinigų, mano jaunystės ar pramogų, geriau tegul susirūpina savo vertybėmis. Aš neketinu atsisakyti žmogaus, kuris visada manimi rūpinasi ir taip stipriai myli, dėl aplinkinių pavydo ar to lietuviško skeptiškumo.
