Modelis Gabrielė Matelytė socialiniame tinkle atvirai išsakė savo nuomonę.
„Kasmet Lietuvoje dingsta tūkstančiai žmonių, vieni atsiranda po dešimtmečio plūduriuojantys upėje, kiti prieš tai besidžiaugę gyvenimu, aptikti 200 km nuo gyvenamosios vietos pasikorę. Treti tikriausiai „pabėgo, emigravo“ nieko apie tai nepranešę net artimiausiems žmonėms. Absurdiškai juokinga, tiesa? Kiekvieną kartą dingus merginai / paauglei, internetinę erdvę užtvindo komentarų apie rujojančias kales lavina.
Per savo varganus 22metus gyvenau apytiksliai 10 šalių. Ne savaitę, ne dvi, tad laiko susipažinti su aplinka tikrai užtekdavo. Nei vienoje iš valstybių nesijaučiau tokia nesaugi kaip Lietuvoje.
Jūs šaipotės iš manęs, kai mano rankinėje pamatote peilį, o aš juokais nuleidžiu, kad aš viskam pasiruošusi kaip „Maxima“, gal netyčia norėsiu perpjauti obuolį ir juo su kažkuo pasidalinti.
Jūs vadinate mane nesavarankiška, kai dejuoju, jog vienai reikės trenktis į nežinomą vietą ar sutemus eiti į autobusų stotį.
Nuo mažų dienų,kai reikėdavo keliauti į Vilnių ir 6 valandą ryto autostradoje laukti autobuso, artimiausi draugai gaudavo žinutes su skaičių ir raidžių kombinacija, pvz „kkk594“.Tai mašinų, įtartinai stabtelėjusių ar kviečiančių pavėžėti numeriai. (Nežinau iš kur šitas įprotis, bet negaliu iš jo išaugti net dabar).
„Bet tu nesveika, tau gal kokia paranoja“, – stebėdavosi draugai.
Visada sakiau ,kad nieko nebijau. Prisipažinsiu, mažumėlę melavau. Beprotiškai bijau mamos skausmo manęs netekus.
„Vertingiausia gyvenime – tai galimybė pasirinkti mirtį, bent jau tam, kad nebūtum pritvotas, kaip kokia žiurkė ar nebūtum prismaugtas, kai dar nesi tam pasirengęs“, rašė Remarkas knygoje „Dangus neturi išrinktųjų“.
Manau, dalį savęs atiduodamas kitam, tu sukuri tokį pasaulį, kuris vieną dieną taps meilės lauku.
Tai kodėl žudome, prievartaujame, tyčiojamės vieni iš kitų? Kodėl viską darome priešingai nei turėtume? Aš suvokiu, jog naivu tikėtis absoliutaus gėrio pasaulyje, bet visa širdimi tikiuosi, jog vieną dieną eidama į parduotuvę aš sąmoningai išsiimsiu savo gynybinę amuniciją ir pagalvosiu: „Aš gi namie, žmonės nebe tokie sužvėrėję kaip ankščiau“, – rašė modelis.
