„Mindaugas pats viską organizuoja, mes nežinome net programos. Tik pasakė, kur ir kada atvykti. Reikia tik pasipuošti“, – juokiasi ponia Zita.
Tik vestuvių dovana jaunavedžiams jau nupirkta. „Dovanosime ją kartu su Eglės tėveliais. Ir pasveikinsime visi kartu. Eglė ir Mindaugas kartu jau šešeri metai, ir mes labai susidraugavome su Eglės tėvais. Jau esame kaip viena šeima“, – prasitaria mama.
Tėvai tikisi, kad vestuvės bus ir linksmos, ir jaukios. Mindaugas susikvietė ne tik draugų, bet ir dėdžių, tetų, pusseserių, nes giminės ryšys labai stiprus.
„Nemanau, kad sūnaus vestuvės – kitiems koks nors išskirtinis įvykis. Lietuvoje nėra tokių žvaigždžių, kad reikėtų samdytis daug apsaugos, sraigtasparnių, slėptis nuo fotografų. Jauni, gražūs žmonės, tegu fotografuoja, gal tik bažnyčioje rimties nereikėtų drumsti“, – ramiai nusiteikęs ir įžymiojo mūsų krepšininko tėtis.
Abu tėvai susimąsto, kai paklausiu, ko jie palinkės sūnui.
„Santarvės, sveikatos, nepamiršti dabar jau keturių tėvų“, – vardija Zita ir Vladas. Jie pasidžiaugia, kad ir Eglė ir Mindaugas yra šeimos vaikai, kuriems svarbios šeimos vertybės.
NBA žvaigždės tėvai jau keleri metai gyvena erdviame name, pastatytame vietoj senojo sodo namo Vilniaus priemiestyje.
„Mindaugas taip nusprendė, jis ir finansavo. Smagu sūnums suvažiuoti čia, kur bėgo jų vasaros, kur jie žaisdavo kieme krepšinį ir slėpdavo vienas kito išdaigas“, – juokiasi Z.Kuzminskienė.
Beje, ar labai skyrėsi vaikystėje sūnūs, nors dabar jie kaip dvyniai – abu aukšti, baltapūkiai ir plačiomis šypsenomis?
„Jie visada buvo ir išliko kaip vienas kumštis. Nors yra labai skirtingi. Saulius ramesnis, apmąstantis, visada atsakingas už brolį. Mindaugas gal drąsesnis, judresnis, net ekstremalas.
Vaikystėje kaimynai manė, kad bus jūrininkas, – vaikai balas apeina, o jis su visais batais jose išsimaudo. Dirbau mokytoja toje pačioje Radvilų gimnazijoje, kurią ir sūnūs baigė. Jiems problema – sunku su visais iš pamokų bėgti. Bet mokėsi ir elgėsi gerai, niekas nesiskundė. Tik vieną kartą Mindaugas Kuzminskas susimušė su klasės draugu Kuzmicku, kurio mama buvo klasės auklėtoja. Bet pasekmių nebuvo – greitai susitaikė“, – juokiasi Z.Kuzminskienė.
Smalsu, ar būsimos įžymybės gaudavo vaikystėje diržo?
„Neprisimenu, kad vaikai būtų mus kaip nors įskaudinę, kad būtų reikėję juos bausti. Atvirkščiai, visada stengdavosi pradžiuginti staigmenomis, dovanomis.
Vieną kartą Saulius, gal jau dešimtokas, kažką iškrėtė, pagrasinau: tuoj gausi diržo! Jis pažiūrėjo į mane iš savo ūgio aukštybių nustebęs: „Mamyte, ką tu čia?“ Ir aš taip susigėdau“, – šypsosi ponia Zita.
Ji nesigina, kai sakau, jog sūnums buvo lemta tapti sportininkais, kai jie augo garsių sportininkų šeimoje (Zita Makselytė – daugkartinė Lietuvos krepšinio čempionė, Vladas Kuzminskas – daugkartinis stalo teniso čempionas).
„Ir kai gimė Saulius, ir po 7-erių metų Mindaugas, aš dar žaidžiau krepšinį. Nori nenori juos ko nors pamokai, nors gaudavau pastabų – būk mama, ne trenerė!“, – vėl užkrečiamai juokiasi jaunatviška moteris. Ir aš jau atspėjau, kieno plačią šypseną paveldėjo abu sūnūs.
Tėvams nebuvo lengva, kai visai jauni vaikai vienas po kito išskrido iš namų į pasaulį.
„Saulius po 12 klasių iškart išvyko mokytis ir žaisti į JAV. Gal savaitę verkiau – juk nebuvo anuomet mobiliųjų telefonų, nepasikalbėsi, nepažiūrėsi.
Kai iš namų išvyko Mindaugas, buvo jau ramiau. Gal lengvą šoką gavome, kai jis pranešė, jog pašauktas į NBA.
Juk tai negali būti realybė, nes tai krepšininko karjeros viršūnė! O čia mūsų sūnus“, – neslepia pasididžiavimo vaikais Zita ir Vladas Kuzminskai.
Bet labiausiai jie džiaugiasi, kad vaikai išaugo dori, kuklūs, inteligentiški, darbštūs, geraširdžiai, mylimi ir sirgalių, ir trenerių, ir komandos draugų. Baigė aukštąsias mokyklas, turi profesijas. Juk sportinė karjera kada nors baigiasi. Svarbu nusitiesti kelią, kuriuo reikės eiti gyvenant paprastą, o ne sporto įžymybės gyvenimą. To visada jie mokė savo sūnus.
