Apie karo Ukrainoje poveikį pasakojančio „Šerkšno“ („Frost“) lietuviška premjera kino teatruose įvyks rugpjūčio 18-ąją.
Tačiau prezidentas Valdas Adamkus, politikas Vytautas Landsbergis, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Jacenkivskis, kiti kviestiniai svečiai iš kino ir kultūros pasaulio jį išvydo per Žolines.
Pripažinto režisieriaus filme vaidina Prancūzijos kino ikona Vanessa Paradis bei garsus lenkų aktorius Andrzejus Chyra. Tačiau pagrindinius vaidmenis sukūrė debiutuojantys jauni lietuvių aktoriai.
Š.Bartas, lietuviško kino ambasadorius pasaulyje, „Šerkšną“ pristatė 70-ojo Kanų kino festivalio paralelinėje programoje „Dvi režisierių savaitės“. Pasaulinė filmo premjera buvo palydėta kelias minutes trukusiomis ovacijomis žiūrovams atsistojus.
Tarp pirmųjų mačiusiųjų filmą buvo ir legendinė prancūzų režisierė Claire Denis.
„Filmas sudaužė mano širdį. Karas mums atrodo labai toli, bet išties yra visai arti mūsų. Š.Bartas ypač vaizdingai parodė karo realybę“, – įvertino C.Denis devintąjį ilgametražį režisieriaus filmą.
„Šerkšno“ centre – Rokas ir Inga, ką tik buvę paaugliai, užaugę nepriklausomoje, karo nepatyrusioje Lietuvoje. Jie avantiūriškai sutinka nuvežti humanitarinės pagalbos krovinį iš Vilniaus į Kijevą, tačiau galiausiai atsiduria prie fronto linijos Donbase. Karo akivaizdoje jauna pora suvokia gyvybės trapumą bei meilės vertę.
Roko vaidmenį atlieka Mantas Jančiauskas, o Ingos – Lyja Maknavičiūtė. Abiems aktoriams tai yra debiutas kine, tačiau greta jų atsidūrė du ypač patyrę profesionalai: prancūzų dainininkė ir aktorė V.Paradis („Cafe de Flore“, „Mergina ant tilto“) ir lenkas Andrzejus Chyra (vaidinęs „Katynėje“, „Jungtinėse meilės valstijose“).
V.Paradis „Šerkšne“ yra karo žurnalistė, kuri Rokui duoda pamoką apie meilės reikšmę bei paskatina jį fotografuoti. Jos veidas matomas ir ant filmo plakatų.
A.Chyros personažas kuruoja užsienio žurnalistų Ukrainoje darbą ir prižiūri Roko ir Ingos kelionę. Tačiau jo draugiškumas greitai pereina į grėsmę ir beviltiškumą.
Kartu su 30-ies žmonių komanda Š.Bartas tris mėnesius keliavo automobiliais po Ukrainą. Iš viso nuvažiavę 13 tūkst. kilometrų, filmo kūrėjai pasiekė atšiaurius šalies regionus. Kai kurios „Šerkšno“ scenos filmuotos 200-300 metrų nuo fronto linijos. Filmavimo grupė girdėjo šūvius į jų pusę.
„Su Lyja temstant stovėjome apsikabinę, filmavome vieną iš scenų. Jokių garsų aplinkui, tik slegianti, nežmoniška tyla. Ir tada pasigirdo šūviai iš separatistų pusės. Mes kritome ant žemės“, – prisiminė M.Jančiauskas.
Aktoriams, kaip ir jų herojams filme, tai buvo pirmasis sąlytis su realiu karu. Visi kariai, kurie pasirodo filme, išties yra Ukrainos kariai, filmavimo metu buvę fronte. Kalbėdami nesurežisuotais monologais jie naiviam, bet karą pažinti norinčiam Rokui paaiškina, kodėl jie išėjo į frontą ir ką reiškia laidoti žuvusį draugą.
„Šerkšno“ autentiškumą dar labiau sustiprina tai, kad visi Roką ir Ingą filme sutinkantys žmonės – ukrainietė pardavėja, Lenkijos pasienio darbuotojai ar nakvynės priimantis ukrainietis senukas – nėra profesionalūs aktoriai. Jie – žmonės, kuriuos filmo komanda sutiko kelionės metu ir nufilmavo jų natūralioje aplinkoje.
„Šerkšną“ Š.Bartas patikėjo filmuoti naujos kartos operatoriui Eitvydui Doškui. Jie kartu dirbo prie praėjusio Š.Barto filmo „Ramybė mūsų sapnuose“, pernai pripažinto geriausiu lietuvišku metų filmu.
E.Doškus už šį filmą gavo „Sidabrine gervę“ kaip geriausias Lietuvos kino operatorius.
