„Liūdnas laikotarpis. Išėjo Maestro, Karys, Tėtis...Vienas svarbiausių mano gyvenimo žmonių. Tas, kuris parodė aistrą ir užsispyrimą siekiant to, kuo gyveni.
Neįtikėtina, kiek panašų kelią skirtingoje profesinėje srityje aš kartoju. Tačiau man dar reiktų daug pasitempti, kad bent kiek galėčiau lygiuotis su Tavimi.
Tėti, aš dėkingas Tau už viską, ko išmokei“, – apie tėvą, kuris buvo muzikas, rašė B.Vanagas.
Atsisveikinimas su 93-iuosius metus ėjusiu choro dirigentu Juozu Vanagu vyks rugsėjo 1 d. (penktadienį) Šv. Ignoto bažnyčios kriptoje nuo 12 iki 20 val. (įėjimas iš dešinės pusės laiptais žemyn) ir rugsėjo 2 d. (šeštadienį) Šv. Ignoto bažnyčioje. Čia šeštadienį 9 val. – chorų valanda, o 10 val. – Šv. Mišios.
12 val. vyks laidotuvės Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Artimieji rinksis prie įėjimo vartų 11.30 val.
„Jei norėsite, atsineškite baltą gėlytę“, – rašė B.Vanagas.
Juozas Vanagas gimė 1925 m. sausio 18 d. Vilučių kaime Utenos rajone.
J.Vanagas buvo įsitraukęs į generolo Povilo Plechavičiaus karių gretas. 1944 m. spalio 7 d. dalyvavo mūšyje ties Seda.
Pasibaigus karo veiksmams išvažiavo į Uteną, o paskiau į Panevėžį.
Tėvus su šeima ir gimines sovietų valdžia ištrėmė į Sibirą.
Baigęs Panevėžio gimnaziją Vilniaus universitete studijavo klasikinę filologiją. Studijuodamas subūrė vyrų chorą. Iš ketvirto kurso buvo pašalintas už biografinių duomenų suklastojimą.
Vėliau nusprendė studijuoti muziką ir įstojo į J.Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą, kur mokėsi choro dirigavimo.
1951–1959 m. dainavo Lietuvos valstybinės filharmonijos chore (tenoras). 1956 m. Vilniaus valstybiniame universitete suorganizavo šimto studentų vyrų chorą „Aidas“ ir kurį laiką jam vadovavo. Po penkerių metų subūrė ir moterų chorą tokiu pat pavadinimu.
Su chorais koncertavo Rusijos, Gruzijos, Armėnijos, Vidurinės Azijos, Lenkijos, Čekoslovakijos ir Vengrijos miestuose. Laivu keliavo po Viduržemio jūros šalis – Turkiją, Graikiją, Bulgariją, Italiją, Prancūziją. „Aido" koncertus transliavo Lietuvos ir užsienio radijas bei televizija. Choras rengė tradicinius jubiliejinius koncertus, dalyvavo respublikinėse dainų šventėse ir chorų sąskrydžiuose, pirmųjų ir kitų prizinių vietų pelnė įvairiuose konkursuose, buvo 1979 m. IV Stasio Šimkaus konkurso Klaipėdoje laureatas.
J.Vanagas 1979 m. Vilniaus elektromechanikos gamykloje „Elfa" suorganizavo mišrųjį chorą (50 dalyvių) ir iki 1994 jam sėkmingai vadovavo. Kolektyvą parengė 1985 m. respublikinei dainų šventei, 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei ir 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje. Choras dainavo Vokietijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje.
1980–1983 m. vadovavo Vilniaus 31-osios profesinės technikos mokyklos merginų chorui (50–80 dalyvių).
1990 m. prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų įkūrė Lietuvos kariuomenės 80 dalyvių vyrų chorą ir surengė 5 koncertus.
J.Vanagas buvo Vilniaus miesto ir respublikinių dainų švenčių bei chorų sąskrydžių dirigentas, dirigavo Leningrado ir Dubnos (Rusija), Latvijos ir Estijos miestų bei rajonų dainų šventėse.
1978 m. jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.
J.Vanagas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2004-aisiais).