– Kiekviena istorija turi savo pradžia, kokia jūsų istorija – kuo svajojote būti vaikystėje?
– Istorija prasidėjo nuo to, kad norėjau tapti gydytoju. Tai buvo pirmoji svajonė. Bet gydytoju su dideliu glėbiu gėlių rankose. Tokie buvo pirmieji, dar darželyje piešti piešiniai. Vis dar juos turiu... Nors viskas pasisuko visai kita linkme, tačiau jau vaikystėje gerėjausi gėlėmis.
– Nuo ko prasidėjo jūsų karjera? Kokį įvykį įvardintumėte kaip karjeros pradžią?
– Turbūt, kad jau vaikystėje ir buvo ta karjeros pradžia. O gal tiesiog man suteikta tokia Dievo dovana. Nors niekada nevadinu to karjera, nes man tai yra gyvenimo būdas. Jaučiuosi, kad darau tai, ką turiu daryti ir todėl dažniausiai tokiems žmonėms kaip aš lengvai sekasi.
– Ar jums teko dirbti kitokius darbus prieš atsirandant ten, kur esate šiandien?
– Palangoje esu dirbęs padavėjo darbą ir atsimenu nešiau klientui lietinius blynelius (juokiasi). Bet čia taip seniai buvo... Aš buvau vaikas ir paauglys, kuris niekada nenustygsta vietoje, norėdavo veiklos, norėdavo kažkur keliauti, ką nors veikti. Vėliau grįžau prie gėlių, susiradau veiklos Kaune, gėlių salone.
– Kiekvienas verslas turi turėti savitumą, kad būtų sėkmingas ir kitoks nei visi. Kaip manote, kuo išskirtinis yra jūsų salonas?
– Kuo skiriasi profesionalus floristas nuo mėgėjo?
– Kartais ir mėgėjai tokias gražias puokštes daro. Aš nenoriu griežtai sakyti, nes iš tikrųjų, tie mėgėjai kartais daug gražiau sukuria, nei profesionalai. Nes kartais profesionalai tiesiog per daug viską griežtai daro, neduoda kūrybai laisvės. Jie dirba pagal tam tikras nustatytas taisykles, kas man niekada gyvenime nepatiko. Ir jeigu gyvenime vadovausitės taisyklėmis, pasiekti tikslą bus labai sudėtinga. Man atrodo, kad turime dažniau nesivadovauti taisyklėmis, nepaisyti daugelio nuomonių, nebijoti reikšti savo nuomonės ir visada kovoti už savo nuomonę.
– Kokia yra įprasta Manto Petruškevičiaus diena? Ar tokia egzistuoja?
– Labai užimta ir džiaugiuosi tuo. Kaip minėjau, mano darbas puikiai sutampa su mano gyvenimo būdu. Tai, ką veikiu, nelaikau darbu. Vasarą dažniausiai puošiu vestuves, o žiemą dirbu su dekoracijomis. Visada norisi būti šviežia galva, įkvėptam, nes kiekvieną dieną turi sugalvoti kažką naujo. Šiuo metu mano dienos labai užimtos, bet dėl to, turbūt, ir jaučiuosi puikiai. Mėgstu žmones, mėgstu gyventi tokiame ritme ir jeigu sustoju jaučiuosi daug labiau pervargęs negu po didelių projektų.
– Kas atneša daugiau džiaugsmo: kūrybinis procesas ar kai kūrybą pristatote žmonėms?
– Man labiau patinka reakcija. Kūrybiniame procese reikia labai daug dirbti, techninių dalykų daryti ir tas procesas galbūt nėra tiek įdomus. Man įdomiau matyti žmonių reakcijas, vertinimus ir jeigu kažkas turi griežtesnę nuomonę, tai man kartais įdomiau išgirsti negu pagyras. Tokios nuomonės man yra įprastos ir pabodę. Man labiau rūpi nepatenkintų žmonių nuomonės, nes tai verčia tobulėti ir duoda savotiškos praktikos, pamokų, ko galbūt nekartoti.
– Kas yra stilingas žmogus? Tas kuris seka naujausias madas ar tas, kuris žino, kas jam patinka ir yra išskirtinis?
– Aš anksčiau sekiau madas ir man buvo įdomu, bet tai praėjęs etapas. Stebiu viską, nes privaloma stebėti visą pasaulį ir būti pasaulietiškam, bet į tai labai nelendu ir nelabai sureikšminu. O būti madingam – Lietuvoje per daug nuvalkiotas terminas. „Būti madingam“ – čia yra toks burbulas, kuris visada gali subliukšti, nes su mada eiti koja kojon arba būti madingam yra labai sudėtinga. Aš manau, kad neverta labai į tai gilintis, nes mada, aišku, yra komercija ir labai dideli pinigai. Geriau tiesiog turėti savo stilių, skonį, pasitikėti savimi ir mažiau terminų vartoti: „Aš madingas, stilingas...“, nes tai – nieko nereiškia.
– Kaip reaguojate į komentarus ar kritiką?
– Labai sunkus klausimas, nes aš dažniausiai pasitikiu savo nuomone ir įžvalgomis, vidiniu balsu. Yra labai daug nuomonių, kurios pasakomos tiesiog atmestinai. Todėl stengiuosi nepriimti jokių nuomonių arba techninių patarimų. Tačiau, kaip sakoma: „Dėl skonio nesiginčijama“. Todėl aš griežtai žinau kaip aš noriu, kad būtų, turiu savo skonį ir neleidžiu su interpretacijom kažkam šalia būnant įsijausti.
– Kas įkvepia jus kurti ir kaip gimsta idėjos?
– Mane visą gyvenimą įkvėpė gėlės ir dideli gėlų kiekiai. Be abejonės, jeigu nori kažką kurti – privalai keliauti, privalai domėtis, privalai stebėti, ką kiti veikia, ką daro, kokios yra tendencijos, kurių aš nepaisau, nes aš pats diktuoju savo tendencijas. Tačiau turiu stebėti kas vyksta aplinkui. Čia Lietuvoje yra labai sudėtinga, nes visi panirę į komerciją ir pamiršo žmogų, pamiršo, kaip žmogui suteikti malonumą, pamiršo, kaip jiems suteikti atmosferą, kur jis, galbūt perka, kad ir tą vieną gėlės žiedą. Man svarbu padiktuoti atmosferą, kad žmogus įsigijęs, kad ir vieną gėlės žiedą, gautų atmosferą ir gražią akimirką, kurios ir taip yra trumpos. Į mano saloną atėję žmonės pasijaučia kaip visai kitame pasaulyje, nei prekybos centre. Tokia buvo mano idėja ir aš tą vystau.
– Ar bet kas gali tapti stilistu, floristu ar kūrėju? Jeigu ne – ką reikia turėti?
– Mes visi atrasime save, tik vieni anksčiau, o kiti vėliau. Jeigu dar kažkas savęs neatrado, tai vistiek ateis ta diena, kada bus „paukšt“ ir atras save, nes taip nebūna, kad žmonės gyvena ir neatranda savęs. Man atrodo, čia yra pilnaverčio žmogaus didžiausias siurprizas, kai jisai save atranda, bet turi dėl to ir mėgautis pasauliu, keliauti, bendrauti su daug žmonių, nes tik per tai save atrasi. Sėdėdamas namie, niurzgėdamas arba nieko neveikdamas, nenorėdamas nieko pasiekti, netrokšdamas kažko, nieko ir neturėsi. Reikia pradžioje savimi tikėti, reikia susikurti savyje viziją, matyti ją. Aš visą laiką kaip mačiau, taip man ir atsitiko, nes aš metai iš metų, ėjau link to, mačiau, kad aš turėsiu, žinojau.. Reikia labai tuo tikėti ir tada turėsi. Čia yra labai paprasti dalykai, atrodo. Kartais sudėtingi, bet iš tiesų viskas yra daug paprasčiau – viskas priklauso nuo mūsų pačių.
– Jūsų nuomone, koks bruožas svarbiausias, norint tapti savo srities specialistu?
– Aš manau, kad reikia mylėti žmones, aplinką, būti geru žmogumi. Reikia mėgautis, nes gyvenimas ir taip trumpas. Mėgautis viskuo, kas aplinkui, ką aš ir darau. Aš daug dirbu, kartais sakau: „Aš toks išvargęs, kaip čia viskas atsibodo“. Bet čia būna laikina nuotaika. Dar svarbu, kad ir kiti tave mylėtų. Nors mano situacijoje galbūt taip ir nėra, bet aš, kaip sakė Džordana: „ir ne doleris, kad visi mylėtų“ (juokiasi). O kokie bruožai svarbiausi...Būti natūraliu, gyventi pilnavertiškai ir nieko nevaidinti, būti be kaukių ir viskas bus puiku.
– Galbūt turite kitokių veiklų, ar bent jau svajojate ar planuojate save išbandyti kitur?
– Kiekvieną dieną kažkokių siurprizų būna...Manau, kad aš save dar kažkur išbandysiu. Kol kas neturiu dabar tokio griežto užsibrėžto tikslo, bet mėgstu tekėti, kaip upelis, sava vaga. Pažiūrėsim, ką laikas dar padovanos.
– Ko palinkėtumėte tiems, kurie nežino nuo ko pradėti, kaip pradėti, galbūt bijo išbandyti gyvenime kažką kitokio ar naujo?
