Į šį koncertą rinkosi Lietuvos vadovai, politikai, verslininkai, kultūros atstovai.
„Gloria Lietuvai“ – ne tik muzikos kūrinys, ne tik vertingo paveldo įamžinimas ar Lietuvos grožį patvirtinantys vaizdai. Tai ir Lietuvos žmonių vienybės, džiaugsmo ir ypatingos šventės aidas, skambėsiantis nuo pajūrio iki Aukštaitijos kaimelių, nuo Nemuno slėnių iki didžiųjų miestų bokštų“, – sako projekto „Gloria Lietuvai“ iniciatorius ir koncerto režisierius Dalius Abaris.
Projekto „Gloria Lietuvai“ kūrybinė komanda darbus pradėjo vasarą, o baigė prieš savaitę Dusetose, Zarasų rajone. Per tą laiką ji apvažiavo daugiau kaip septyniasdešimt miestų bei miestelių varpinių ir įrašė daugiau kaip 100 varpų skambėjimą.
Pasak D.Abario, nufilmuoti vieną varpą kartais užtrukdavo dvi dienas, o finaliniame kūrinyje iš viso šio laiko gali likti keliolika sekundžių. Pagrindinis siekis – kad vaizdas būtų kuo autentiškesnis, kad varpo skambėjimas būtų tiesiog matomas. Koncerte bus parodyti ir suskambės visi užfiksuoti varpai – vieni ilgiau, kiti – trumpiau, tačiau finalinėje scenoje „dalyvaus“ jie visi.
Tačiau visas koncertas nebuvo tik iš varpų. Iki varpų klausytojus atves kitų kompozitorių kūriniai.
Į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą susirinkę klausytojai išgirdo šešių šiuolaikinių kompozitorių kūrinius, skirtus valstybės atkūrimo šventei: Ramintos Šerkšnytės „Gloria“, Anatolijaus Šenderovo „Omnes simul“, Mindaugo Urbaičio „Salve“, Vaclovo Augustino „Fiat pax“, Lino Rimšos „Viginti campanae“ ir Kipro Mašanausko „Gloria Lietuvai“.
„Koncerte dalyvaus trys orkestrai, keturi chorai – apie 350 žmonių. Choras įsikurs ne tik scenoje, bet ir balkonuose, kiekvieną kūrinį diriguos vis kitas dirigentas. Tai tik kelios detalės, atskleidžiančios, kad „Gloria Lietuvai“ bus tikrai įspūdingas koncertas“, – prieš koncertą neatskleidė visų paslapčių Operos ir baleto teatro Renginių organizavimo skyriaus vadovas Artūras Alenskas.
Koncertas subūrė žymiausius Lietuvos muzikos kolektyvus, dalyvavo Nacionalinio operos ir baleto teatro choras, Kauno valstybinis choras, choras „Vilnius“, kamerinis choras „Polifonija“. Grojo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras, mušamųjų ansamblis „Giunter Percussion“, varinių kvintetas. Dainavo Milda Baronaitė ir Dovilė Kazonaitė. Jiems dirigavo Mirga Gražinytė, Robertas Šervenikas, Gintaras Rinkevičius, Vytautas Miškinis, Martynas Staškus, Modestas Pitrėnas, Juozas Domarkas.
