„Kovo 20 d. mano gyvenimas pasikeitė visam laikui. Tą dieną išsipildė svajonės. Vartomės su sūneliu rytinės saulės spinduliuose paskendusiuose pataluose... Niekur nereikia skubėti... Žiūriu į jį ir prisimenu šią dieną lygiai prieš dvejus metus.
Toks pat mieguistas, nenori niekur skubėti ir patogiai įsitaisęs savo „kokoniuke“. Man, aišku, ši diena žymiai lengvesnė. Ir 18-os valandų pasitinkant savo angeliuką – kaip nebūta. Su gimtadieniu, Gabrieliukai!
Būk sveikas ir amžinai laimingas. Myliu tave iki sielos gelmių! P.S. Ir lekiam ruoštis puoštis gimtadienio šventei su būriu draugų!“ – socialiniame tinkle šiltomis emocijomis dalijosi dainininkė.
LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ prieš metus M.Šedžiuvienė neslėpdama prisiminė, kad sūnaus gimimas nebuvo lengvas, tačiau užplūdusios emocijos akimirksniu viską atpirko.
Prisimindama sūnaus gimimą Monika iki šiol sunkiai tramdo ašaras: „Gimdžiau beveik parą, o ir sūnus gimė per anksti. Buvo net tokių akimirkų, kai maniau, kad jo neteksiu. Kai gimė, man jo net nedavė palaikyti. Pirmą naktį praleidome ne kartu – mane buvo ištikęs lengvas šokas.“
Tik vėliau Monika suprato, kad tos kelios sekundės labai svarbios norint išsaugoti per anksti gimusio kūdikio gyvybę, ir dabar jaučiasi labai dėkinga Šiaulių medikams, kad padarė viską, ką galėjo. O koks jausmas, kai kūdikį ne guldo ant krūtinės, o išsiveža?
„Žinoma, kad nėra malonu, norėjau bent pabučiuoti. Viską prisimenu kaip per miglą. Gal jis buvo ir šiek tiek pridusęs, todėl išvežė stebėti. Atsimenu, sėdžiu viena, pilvas jau tuščias, žiūriu pro langą ir pradėjau verkti – šalia nėra nei vaiko, nei vyro. Emociškai buvo sunku. Kitą dieną vaiką atvežė, ir viskas stojo į savo vietą. Dabar kasdien dėkoju Dievui ir vaikui – ačiū tau, Gabrieliau, kad atėjai pas mus ir pasilikai“, – jaudindamasi kalbėjo laiminga mama.
