„Šiandien man 30, taip. Viena vertus, tai – daug, kita vertus – visiškai mažai. Be to, amžius man visad atrodydavo per daug sureikšmintas dalykas... Tai mažiau apie amžių šį kartą. Šiuo metu esu Peru. Noriu papasakoti trumpą istoriją, kaip čia atsidūriau.
Buvo gruodžio 20-oji, artėjo Kalėdos. Mūsų su Donatu namuose vyko Kalėdų vakarėlis draugams. Tiesiog vieną dieną atsikėliau ir supratau, kaip noriu prisiminti tikrą Kalėdų prasmę ir susigrąžinti jų dvasią į mūsų namus.
Paskambinau savo draugui Girvydui Duobliui iš PIC’o, sakau: „Girvydai, reik daryt kažką gražaus, darom kartu“. Taigi, labai norėjos atsiribot nuo bereikalingų dovanų pirkimų, šventinės sumaišties, nes, o kam visa tai?
Idėja buvo priminti draugam, kad svarbiausia – buvimas kartu! Kaip svarbu yra sustoti, apsikabinti, žvelgti tiesiai į akis, gyventi čia ir dabar. Tuo pačiu paprašiau, kad neneštų jokių dovanų (pinigų švaistymas dažniausiai nereikalingiem daiktam), nes bus aukų dėžutė, o surinktus pinigus aukosime Plungės moterų krizių centrui bei nakvynės namam (ačiū Girvydui už būtent šią idėją).
Tai buvo stebuklingas vakaras su daug šypsenų, nuostabios muzikos, skanaus maisto (kuriuo rūpinos mano mėgstamiausi „Saigon“ ir „Spoon To The Moon“ – ačiū jiems!), degė žvakės, žybsėjo lemputės, visi siūbavo šokio ritmu, klegesys tęsėsi iki paryčių. Aš buvau tokia laiminga!
Dar laimingesnė buvau po to, kai su Donatu ir Girvydu, supirkę būtiniausius daiktus, jau buvome pakeliui į Plungę. Pamenu, kaip šiltai ten gyvenantys žmonės mus priėmė, tie visi nuostabūs žmonės su nuostabiausiuoju tų namų įkūrėju Gintu.
Aš sėdėjau ir nežinojau nei ką sakyti, nei kaip viską pateikti... Pamenu, kaip kažkas fotografavo ir aš pamaniau „na kam, kodėl, juk sakoma, kad gerus darbus reikia daryti tyliai“. Ir aš pasakysiu jum – ne, nei velnio! Gerus darbus reikia daryti kuo garsiau, kad jie pasiektų kitus, kurie irgi nori daryti gerus darbus!
Jei kiekvienas padarytumėm po vieną, kad ir mažą prasmingą dayką, ar įsivaizduojat, koks gražus taptų pasaulis? Dabar jau tiksliai žinau, kad laiminga esu tik tada, kai darau laimingais kitus. Dalintis – tai mano gyvenimo prasmė. O ir graži tradicija suburti visus draugus gimė būtent taip!
Nuostabaus gražumo kūdikis, sakyčiau. Iš to mūsų vakarėlio nėra nei vienos foto! Mes nieko nelegalaus ten neveikėm, tiesiog buvo taip gera buti čia ir dabar, kad visi pamiršo, kad turi telefonus!!! Myliu jus, draugai, ačiū už jūsų geras širdis!
Tas Kalėdinis vakarėlis sutapo su mano meilės gimtadieniu. Žinojau, kad jis labai susikuklintų dėl bet kokios dovanos, nes juk šis vakaras – ne apie jį. O man viskas apie jį. Visą gyvenimą Donatas svajojo nuvažiuoti „pas indėnus“. Pagalvojau, nuostabi proga išvykti į Peru, kaip tik artėja ir mano jubiliejus, aš taip noriu pabėgti būtent tada, per mano gimtadienį ir vyksime – dviguba proga.
Taigi vakarėlio metu, po rimtų šnekų apie labdaros reikšmę ir svarbą, įteikiau Donatui kelionę į Peru. Kiek laimės buvo tą akimirką! Jis apsiašarojo ir aš žinau dėl ko. Dėl to, kad suprato, kaip gerai pažįstu jį ir kaip noriu pildyti jo svajones.
Ir mes esam dabar čia. Ir man 30. Ir tai yra toks paprastas, o kartu toks stebuklingas rytas (pas mus rytas, taip)! Geriame kavą lovoje, šypsomės ir juokaujame apie laiką. Laikas bėga nesustabdomai ir visai nesvarbu jį vytis. Labai svarbu gyventi dabar, mėgautis gyvenimo purslais, būti dėkingam už tai, ką turi. Aš esu dėkinga už meilę, už muziką, už keliones. Esu dėkinga mamai ir tėčiui už gyvybę, gyvenimui – už gyvenimą.
Esu dėkinga, kad tiesiog esu. Ir dar kartą drąsiai galiu pasakyti, kad laiminga aš esu tik tada, kai galiu duoti, dalintis, dovanoti. Nepamirškime to. Pildykime svajones savo mylimiausių nepamiršdami ir tų, kuriems taip reikia mūsų dėmesio ir pagalbos...
Kurkime gražias tradicijas sau, kurkime gerumą ir kitiems – tokia tad paprasta mano svajonė ir linkėjimas visiems savo 30-mečio proga. Labai ačiū jum visiem, kad esate mano gyvenime, jaučiuos ne vieniša! Jaučiuos mylima ir reikalinga. Ir senti su jūsų meile nebaisu. Ačiū už muziką, už pasitikėjimą. Širdis dainuoja, siela skamba! O dabar iškeliu rankas ir pirmyn į nuotykius, keliones ir naujas patirtis! Pirmyn, ir tik pirmyn į gyvenimą!“ – emocijomis kupinu įrašu dalijosi Jazzu.
