„Tu čia man prostatos nemasažuok!“ – kažkurio savivaldybės valdininko postringavimus griežtai nukirto Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Ne, žinoma, tokius aštrios pašaipos kupinus žodžius iš televizijos ekranų taria ne tikras Kauno meras ir ne savivaldybės tarybos posėdžio metu. Taip ne kartą prabilo V.Matijošaičio vaidmenį humoro laidoje „Dviračio žinios“ atliekantis aktorius, režisierius ir renginių organizatorius, žinomas komikas, 56 metų Artūras Orlauskas.
Aktorius neslėpė, kad V.Matijošaičio humoristinis paveikslas – vienas labiausiai vykusių pastarojo meto jo vaidmenų. Mažiausiai dėl dviejų priežasčių.
Pirma, A.Orlauskas sakė nors ir paviršutiniškai, bet neblogai susipažinęs su V.Matijošaičiu 2011–2015 metais, kai irgi buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu. Tik V.Matijošaitis buvo išrinktas kaip jo įsteigtos visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ vadovas, o A.Orlauskas iš pradžių atstovavo Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), vėliau dėl politinių intrigų buvo iš jos pašalintas.
Tačiau per visą tą laiką ir veikę kaip valdančiosios koalicijos partneriai, ir atsidūrę opozicijos gretose abu politikai bendradarbiavo, derino veiksmus.
A.Orlauskas pastebėjo ne tik dalykines V.Matijošaičio, kaip politiko, savybes. Valdomas aktorinio instinkto tiesiog nesąmoningai dėjosi į galvą žmogiškuosius būsimojo mero būdo bruožus dar nežinodamas, kad teks ta pažintimi pasinaudoti kuriant būsimojo Kauno mero vaidmenį.
Antra priežastis, dėl kurios A.Orlauskui buvo smagu kurti V.Matijošaičio personažą, – Kauno meras satyrikui pasirodė esantis spalvinga, ryški asmenybė, neieškantis žodžio kišenėje politikas, pasižymintis ryškiais būdo bruožais.
Kurie iš tų bruožų labiausiai krito į akį aktoriui? Kuriuos jis labiausiai pabrėžia kurdamas humoristinį Kauno mero įvaizdį? Ir kaip jis gali paveikti Kauno miesto gyvenimą tikrovėje?
Apie tai „Laikinoji sostinė“ ir kalbėjosi su politinių siekių, bent jau artimiausiu laiku, atsisakiusiu, į aktorystę ir režisūrą vėl visa galva panirusiu A.Orlausku, kuris ilgą laiką buvo žinomas Zakarausko sceniniu vardu.
Grimas išryškino panašumus
– Kaip atsitiko, kad ėmėtės Kauno mero V.Matijošaičio vaidmens humoro laidoje?
– Kartą paskambino „Dviračio žinių“ prodiuseris ir scenaristas Haroldas Mackevičius. Sako, tau teks V.Matijošaičio vaidmuo.
Nustebau: kodėl? Juk, išskyrus plikę, jokių panašių bruožų daugiau nėra? Haroldas atsakė: užsidėk akinius ir pasižiūrėk į veidrodį. O aš nuolat akinių nenešioju, tik kai skaitau. Užsidėjau, pasižiūrėjau. Betgi – tiek to panašumo.
Tačiau kai studijoje aprengė kostiumu, truputį, labai subtiliai pagrimavo – pats nustebau: iš akies trauktas V.Matijošaitis! O kadangi tą žmogų šiek tiek pažinojau iš veiklos Kauno miesto taryboje laikų, įsijausti į jo vaidmenį nebuvo sunku. Sunkiau buvo apsiprasti su kostiumu ir kaklaraiščiu, aš tos oficialios aprangos nemėgstu, nebent per koncertus apsirengiu.
– Kaip V.Matijošaitis ir jo aplinka reagavo, kai pamatė pirmąją laidą su jūsų naujuoju personažu?
– Jo bendražygiai, pamatę mane, mandagiai šyptelėdavo, bet didelio džiaugsmo nerodė. V.Matijošaitis iš pradžių niekaip nereagavo. Tačiau kartą kalbėjomės apie visai kitus dalykus ir jis manęs lyg tarp kitko paklausė: kodėl tu, mane vaidindamas, ryši netinkamą kaklaraištį?
Nustebau: kuo čia dėtas kaklaraištis? V.Matijošaitis paaiškino: tokio stiliaus ir spalvos kaklaraiščio, kuris matyti ant mano kaklo jį vaidinant, jis neturi ir tai yra jo skonio neatitinkantis aksesuaras.
Nustebęs atsakiau, jog aprangą ir rekvizitus pasirenkame ne patys, parūpina už tai atsakingi kūrybinės grupės darbuotojai. Po to meras padarė pastabą, kad ir sporto klubo šalikėlį netinkamą užsirišęs buvau. Tikrai, vieno laidos epizodo metu aš, vaidindamas Kauno merą, buvau pasirišęs žalią šalikėlį. Vaidinau „Žalgirio“ sirgalių, tačiau rekvizitų sandėlyje turėjome tik Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo šaliką. Jame irgi vyravo žalia spalva, epizodas truko vos minutę, buvome įsitikinę, kad niekas nepastebės skirtumo.
Tūkstančiai žiūrovų jo nepastebėjo, bet mažiausiai vieno žiūrovo būta labai, labai akylo... Praėjus nedaug laiko mane pasikvietė tuometis vicemeras Povilas Mačiulis ir įteikė dailiai supakuotą dovaną: kaklaraištį, tokį, kokį ryši meras, ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo šaliką. Mūsų laidos grupė džiaugėsi dovana – Kauno „Žalgirio“ atributikos neturėjo daug.
Valdo kieta ranka?
– Ar dauguma politikų taip jautriai reaguoja į detales, kaip jūsų suvaidintas V.Matijošaitis?
– Aktorė Vitalija Mockevičiūtė, daug kartų vaidinusi Kazimierą Prunskienę, pasakojo: politikė pasakė, jog aktorė dėvi nevisiškai tokį kostiumėlį, kokį ji turi. Atseit stilius panašus, spalva irgi, bet susegimas ne toks. Ir nupirko aktorei identišką kostiumėlį.
Politikai, žiūrėdami į pagal jų tipažą sukurtus humoro laidų personažus, įsijaučia į juos net labiau nei aktoriai ir tampa jautrūs net detalėms. Šiuo atveju V.Matijošaitis nėra išimtis.
– Kaip buvo kuriamas Kauno mero vaidmuo? Kas rašė scenarijų tų epizodų, kuriuose pasirodo V.Matijošaičio personažas?
– Scenarijų rašė daugiausia H.Mackevičius, bet ne vien jis. Tai kolektyvinis darbas. Taip, aš vaidindamas šiek tiek improvizuoju, paryškinu kai kuriuos personažo bruožus, vartoju mėgstamus V.Matijošaičio posakius, nes juos esu ne kartą girdėjęs.
Suvaidinti savo buvusį kolegą nebuvo sunku, nes jis – ryški asmenybė, turi ryškių charakterio bruožų. Vargas būdavo su tokiais personažais kaip buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, jo vaidmenį irgi kūriau. Labai buvo sudėtinga, nes tas žmogus tipiškas, standartinis valdininkas be matomų individualių savybių.
Be to, mus su Visvaldu sieja tas pats Zodiako ženklas: mes abu – Avinai. Jis gimęs balandžio 14, aš – 21 dieną.
– „Dviračio žinių“ Kauno meras – į puikybę pasikėlęs, autoritarinis politikas, nepripažįstantis kitos nuomonės. Ar toks V.Matijošaitis jums atrodo ir tikrovėje?
– Ne, humoro laidose politikų, kitų žinomų asmenybių būdo savybės sutirštinamos, parodijuojamos. Žinoma, autoritarinių bruožų V.Matijošaitis turi. Bet kauniečiams, apskritai lietuviams valdingumas, stipri ranka patinka. Vis dėlto meras atsižvelgia ir į kitų protingas nuomones. Sugeba išlaikyti pusiausvyrą tarp diktatoriaus ir demokrato, nors ne visada jam tai lengvai sekasi.
Manau, kad V.Matijošaitis, būdamas mero poste, pastaruoju metu labiau linkęs remtis verslo vadybos principais. Tai nėra blogai, tik svarbu neperlenkti lazdos.
Mokėsi politikos meno
– Kaip, jūsų nuomone, V.Matijošaitis taip palyginti greitai, be regimai didesnių pastangų iš verslininko tapo populiariausiu Kauno meru per visą atkurtos nepriklausomybės istoriją, vienu aukščiausius reitingus pelniusiu politiku visos šalies mastu?
– Aš labai gerai mačiau V.Matijošaičio virsmą iš verslininko į politikus. Juk į Kauno miesto tarybą patekome tais pačiais 2011 metais. V.Matijošaitis manė tapsiąs meru labai lengvai, veikdamas pagal verslo planą. Kai tai nepavyko, jis suprato, kad vadovauti miestui ne tas pat, kas valdyti uždarąją akcinę bendrovę.
Iš pradžių jis išdidžiai pareikšdavo: aš geriau žinau, ką reikia daryti, nes valdau šimtą ir daugiau įmonių. Mes jį tramdėme, sakėme: politikos ir verslo vadyba turi panašumų, bet tai ne tas pat.
Ir tuomet jis aprimo, ėmė mokytis girdėti ir kitų nuomonę, uoliai gilinosi į viešojo administravimo subtilybes. Tais laikais, kai „Vieningas Kaunas“ veikė opozicijoje, V.Matijošaitis neatrodė griežiantis pirmu smuiku. Aktyvesni atrodė šviesaus atminimo Irena Matijošaitienė, P.Mačiulis. Spaudos konferencijų metu V.Matijošaitis dažniausiai tik pristatydavo temą, o toliau kalbėdavo kiti politikai.
Bet jis visus Kaune vykstančius politinius procesus tarsi nepastebimai kreipė į tą pusę, į kurią jam reikėjo.
Perspėjo dėl gatvių remonto
– Humoro laidose jūs pateikėte šaržuotą V.Matijošaičio paveikslą, o ką apie jį manote kaip kaunietis, kaip buvęs kolega politikas?
– Na, jei lyginsime su anksčiau tvyrojusiu sąstingiu, tai aišku, V.Matijošaičiui tenka rašyti daug pliusų. Anksčiau juk kaip buvo: pinigų nėra? Nėra, tai ir nesiimame Laisvės alėjos remonto iš esmės, vieną kitą šaligatvio plytelę pakeičiame, ir gana.
Administracija, savivaldybės įmonių vadovai tvarkingai gaudavo algas, ir visiems buvo gerai. Tylu ir ramu.
Gal tik 2011 metais meru išrinktas Rimantas Mikaitis bandė daryti judesius. Tačiau ir jis galop nuleido rankas – gal jautė, kad jį greitai nuvers, gal pamatė, kad biurokratijos pelkės negalės išjudinti.
O V.Matijošaičiui pavyko atlikti, atrodytų, neįmanomą misiją – kiek žinau, buvo atleista apie 200 darbuotojų, valdininkų.
Aš tik nesuprantu, kodėl siekiama tiek daug apžioti vienu metu? Vienur pradėta, kitur ir mažai kas pabaigta. Kodėl išraustas visas miestas, o ne atskiromis zonomis, laipsniškai tvarkoma? Ir dar tokiu laiku, kai emigracija nemažėja, trūksta darbuotojų. Rugsėjo pradžia, mašinų ir žmonių srautai – nepatogu ir kauniečiams, ir gatves remontuojantiems darbininkams.
Gal V.Matijošaičiui ar kitiems politikams iš jo komandos atrodo, kad kauniečiai akli, nematys, jog vyksta darbai, jei visas miestas nebus išraustas? Iš tiesų Kaunas atsinaujina, tvarkosi, bet viešųjų ryšių vaidybos daug.
– Tai, perfrazuojant sovietinę poeziją, atėjo Visvaldas į Kauną amžinai. Kaip Leninas į Vilnių?
– Kaip žinome, Leninas nepasiliko amžinai. Nei Vilniuje, nei Kaune. Politika apskritai kupina staigmenų, būna netikėtų posūkių. Tačiau manau, kad bent jau kitą kadenciją V.Matijošaitis tikrai laimės.
Jei tik nepasikels į puikybę, nevengs kolegialaus darbo.
– O jūs pats ar neketinate grįžti į politinę areną? Gal norėtumėte prisijungti prie „Vieningo Kauno“ komandos?
– Ne, tokių planų neturiu. Maksimalisto įkarštis, kai maniau galintis ką nors iš esmės pakeisti, pasiekti, jau atlėgo. Buvau ir Kauno rajono, ir Kauno miesto tarybos nariu.
Kauno rajono savivaldybėje pavyko pasiekti nemažai laimėjimų. Aš ėmiausi žygių grąžinti Raudondvario pilį Kauno rajonui. Pilis ir visas rūmų kompleksas anuomet priklausė Žemės ūkio universitetui, kuris neturėjo galimybių išsaugoti svarbaus istorinio paveldo.
Labai padėjo Jonas Jučas, kuris tuomet buvo kultūros ministras. Pilis juk – paveldo objektas. J.Jučas parašė raštą, jog Kultūros ministerija neprieštarauja, kad Raudondvario pilis būtų perduota Kauno rajono žinion. Valerijus Makūnas, kuris anuomet buvo Kauno rajono administracijos direktorius, irgi nesnaudė, lakstė po įvairias įstaigas.
Užtat dabar Kauno rajono meras turi reprezentatyvią vietą užsienio svečiams priimti, susitikti su solidžiais investuotojais. Ir turistai mielai lankosi Raudondvario pilyje.
O Kauno miesto taryboje 2011–2015 metais virė nešvarios intrigos, buvo daug korupcijos apraiškų.
Dabar džiaugiuosi ėmęsis širdžiai mielo darbo, kai vaidinu, kuriu filmus, režisuoju, vadovauju renginiams. Vaidinti politikus vis dėlto man įdomiau, nei pačiam veikti politikoje.
Ragavo ir aktoriaus, ir politiko duonos
A.Orlauskas plačiajai publikai kaip komikas ir aktorius tapo žinomas 1989 metais, kai įkūrė pirmąjį Lietuvoje humoro duetą „Du Artūrai“.
1990 metais kartu su kompozitoriumi K.Lušu ir poetu G.Patacku pastatė muzikinį politinės satyros spektaklį „Gulago univermagas“.
1992 metais kūrė, drauge su A.Rožicku rašė scenarijus legendinei humoro laidai „Bentski šou“. 1994–1999 metais buvo anuomet populiarios humoro laidos „Šou bulvaras“ aktorius, prodiuseris ir vedėjas.
1999–2001 metais kūrė komišką serialą „Kaimynai“ ir jame atliko pagrindinį vaidmenį.
Vėliau ir iki šiol prodiusavo, parengė daugelį humoro laidų, muzikinių projektų, vaidino.
Politiko karjerą pradėjo 2000 metais, tapęs Naujosios sąjungos (socialliberalų) nariu.
2003–2011 metais – Kauno rajono tarybos narys. 2005–2007 metais – Kauno rajono mero pavaduotojas.
2011 metais išrinktas į Kauno miesto tarybą kaip Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas.
Nors partijoje turėjo aukštus reitingus, dėl vidinių intrigų kartu su kitu įtakingu Kauno socialdemokratu, Gintautu Labanausku, iš LSDP gretų pašalintas. Vėliau politinės veiklos atsisakė.
Atkartoja neblogai
Visvaldas Matijošaitis
Kauno meras
„Tai yra puikiai sukurtas personažas. Artūras neblogai mane pažįsta iš to laiko, kai praėjusią kadenciją kartu dirbome miesto taryboje. Todėl tikrai neblogai atkartoja tam tikras mano manieras.
Aišku, tiksliausiai pavaizduota mano šukuosena.
Tik mano sekretorė Rasa kartais susijaudina, kad laidoje ji tapo Violeta. Kartais juokais Rasą vadinu Violeta, kad jai būtų ramiau.“
