„Namas – ne mažas. Bet dar tik preliminarią sutartį pasirašėme. Tad dar kol neturiu tų popierių rankose...“, - nenorėdama išsiplėsti kalbėjo N.Bunkė.
Nors laidos vedėjams neatskleidė nei kuriame Vilniaus rajone yra statinys, nei kokia jo kaina, tačiau sprendžiant iš puikios dainininkės nuotaikos, radinys ją džiugina. Čia galbūt ji netrukus įsikels su šeima, kuri – didžiausias laimės šaltinis.
„Man šeima – aš, sūnus, mūsų namai. Ir mums svarbiausia, kad namuose būtų jauku ir nebūtų pykčių“, – sakė atlikėja. Tiesa, paskui kalbėdama apie pomėgius ir gyvenimo pilnatvę ji šeimos nariu pavadino ir mylimąjį Edgarą.
Moteris prisipažino: vienatvė – ne jai. Labiausiai Natalija mėgstanti šeimyninę harmoniją, o keliauti dievina su širdies draugu ir sūnumi. Tiesa, kol turėjo namą Klaipėdoje, kurį vasario pradžioje perleido į kitas rankas, vieną meditacijos būdą buvo atradusi.
„Nuvykdavau į Olando kepurę ir nuleidusi kojas sėdėdavau ant skardžio bei skaičiuodavau laivus“, – pasakojo Natalija.
Laidos vedėjų paklausta, kokia yra mama, Natalija susigretino su daugeliu moterų.
„Esu tokia, kaip ir visos. Klystanti, besimokanti iš savo klaidų. O tos klaidos būna visokios: gal kažkur per mažai dėmesio parodau, gal kažko nepastebiu.
Atgal pasižiūriu ir suprantu, kad gal kažką praleidau ir iš to iškilo mažų problemų. Tačiau mes jas sprendžiame.
Šiaip mano vaikas labai šaunus, judrus, gyvas. Be proto gyvas. Jo visur labai daug. Tik spėk mama iš paskos lakstyt“, – nusijuokė dainininkė.
N.Bunkė visuomet save laiko itin arti gerbėjų. Savo instagramo paskyroje ji nuolat dalijasi kasdienybe. Čia netrūksta natūralių emocijų: ašarų, laimės akimirkų, patarimų, pamąstymų. Ar ne per daug ji savęs atiduoda kitiems?
„Aš visada savęs daug atiduodavau. Man tai nėra kažkokia naujiena. Galbūt žmonės spaudoje anksčiau matė mane kitokią nei dabar mato socialinėje erdvėje.
Be abejo, kai skaitai straipsnį, skaitai jį savo intonacija, perleidi jį per save. Todėl ne viskas visiems gali atrodyti priimtina. Tačiau, kai aš viską išsakau savaip – vėl kitaip.
Pastebėjau, kad žmonės neretai gatvėje su manimi sveikinasi kaip su drauge. Nors dažniausiai tų žmonių nepažįstu, aš jiems, matyt atrodau jiems artima“, – paaiškino N.Bunkė.
