Atvyko Asta ir Antonio Meschino, Jonas Sakalauskas su žmona Agne, Benediktas Gilys, Laima Lavaste su vyru Leonidu Šinkarenka ir kiti.
Koncertų sezoną maestro Gintaras Rinkevičius ir jo vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras užbaigė įspūdinga austrų kompozitoriaus Gustavo Mahlerio (1860–1911) simfonija Nr. 3. Šis kūrinys šventinio sezono pabaigai pasirinktas neatsitiktinai.
Muzikologė Jūratė Katinaitė rašė, kad „maestro G.Rinkevičius – pirmasis Lietuvos „maleristas“, kurio dėka Lietuvoje prasidėjo G.Mahlerio kūrybos recepcijos istorija“.
Bėgant metams G.Mahlerio kūryba tapo neatskiriama Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro repertuaro dalimi. G. Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras taip pat yra įrašęs visus G.Mahlerio simfoninius kūrinius.
1893-iųjų vasarą G.Mahleris leido mažame kalnų kaimelyje Šteinbache, Austrijoje. Tuo metu jis tapo „vasarų kompozitoriumi“ – koncertų sezono metu pasinerdavo į dirigento darbą ir didmiesčio gyvenimą, o vasaras leisdavo atokiame užmiestyje, kur, supamas pasakiškos gamtos, galėdavo ramiai atsidėti kūrybai.
Ant ežero kranto, pievų ir kalnų apsuptyje gimė ir G.Mahlerio Trečioji simfonija, kurios pagrindinė tema – gamta ir žmogaus santykis su ja. „Nėra reikalo žiūrėti į kraštovaizdį – jis visas sudėtas į mano simfoniją“, – sakė G.Mahleris jo aplankyti atvykusiam legendiniam vokiečių dirigentui ir geram draugui Bruno Walteriui.
Išklausęs paties G.Mahlerio skambinamą Trečiąją simfoniją, B.Walteris vėliau rašė: „Jo visa esatis paslaptingu kvėpavimu man atrodė susijungusi su gamta. Tą akimirką galėjau išvysti jį tarsi patį gamtos dievą Paną.“
Simfonijos esmę puikiai atskleidžia šešioms jos dalims G.Mahlerio suteikti programiniai pavadinimai: „Panas atsibunda. Įžengia vasara“, „Ką man kalba pievų gėlės“, „Ką man kalba miško gyvūnai“, „Ką man kalba žmogus“, „Ką man kalba angelai“ ir „Ką man kalba meilė“.
Literatūriniais vokiečių folkloro rinkinio „Stebuklingas berniuko ragas“ ir Friedricho Nietzsche’s „Taip kalbėjo Zaratustra“ tekstais iliustruota simfonija nuo pat premjeros dienos sulaukė didžiulio pasisekimo.
„BBC Music Magazine“ atliktoje dirigentų apklausoje G.Mahlerio Trečioji simfonija pateko į dešimties geriausių visų laikų simfonijų sąrašą.
