Asmeninį gyvenimą akylai nuo viešumo visą laiką saugojusi moteris padarė išimtį – atviram pokalbiui sėdo prieš žurnalisto ir TV laidų vedėjo Edvardo Žičkaus kameras.
Ilgą laiką pramogų pasaulio užkulisiuose sklandžiusią informaciją apie šeimos su dainininku Vidu Bareikiu griūtį, Jurga šįvakar patvirtino televizijos eteryje: „Mes dabar gyvename atskirai.“
– Kokiom nuotaikom palydi 2019-uosius?, – laidą pradėjo E.Žičkus.
– Oi, labai daug gerų nuotaikų, nes prieš kelias dienas save įvėliau į tokią aferą – išsikėliau sau iššūkį pagerint save ir pažint save labiau iki Kalėdų. Kiekvieną dieną pradedu tuo, kad duodu sau užduotį.
Dažniausiai užduotis suformuluojama taip, kaip ją įsivaizduojam mes iš įpročio. Dienos eigoj supranti, kad visiškai kitaip reikia ją daryt. Bet labai įdomu ir džiaugiuosi tuo dalyku.
Šiandien man emocinė diena – reikia stebėti kitų žmonių emocijas ir mano reakciją į jas. Tai, manau, labai geras formatas.
– O ką reiškia geresnė tu? Kažko pasigedai?
– Jei atvirai, man buvo labai sudėtingas etapas pastaruoju metu. Aš tiesiog jaučiau, kad visa muzika galbūt tamsesnė nei aš norėčiau.
Ir labai norėjosi šviesaus, šilto, nuoširdaus albumo, kuriame aš žengiu geroką žingsnį į priekį.
Ir kadangi visiškai nemoku meluoti – tą gali paliudyti visi žmonės, kurie mane pažįsta – man reikėjo susikurti būseną, kuri natūraliai išsireikštų dainose.
Mes labai daug skaitom knygų, labai daug žinom teorijų, kaip reikia gyventi ir pan.
Nusprendžiau, užtenka – reikia nebeskaityt knygų, o tiesiog pradėti gyventi pagal tai, ką esi sužinojęs. Ir kitas dalykas: aš labai noriu, kad žmonės fiksuotų tai, kad man labai reikia bendravimo tarpusavyje.
Ir mano koncertai tai yra dialogas, o ne monologas. Monologą neįdomu žiūrėti scenoje, ypatingai teatre, labai matosi, kai žmogus kankinasi dėl savo dalykų, o ne pasakoja tau, kas mus visus vienija.
Po kiek laiko tiesiog pasidaro neįdomu. Dialogui turi būti šilta atmosfera sukurta. Aš galbūt buvau užsidarius pastaruoju metu ir tiesiog stengiausi atsidaryti.
– Gal kalbi apie tam tikrą kaukės turėjimą?
– Tos kaukės stengiuos neturėt ir man jos nepatinka nuo vaikystės, dėl to man sunku būti scenoje. Žmonės gal tikisi kažko iš tavęs, pagal tai, ką sukūrei ir t.t.
O mes visi gaunam visą paletę savo emocijų ir jausmų, tik mes pagal tam tikras aplinkybes gyvendami visą tai užgožiam, nebemokam jausmų išreikšti.
Aš irgi papuolusi buvau į tą dalyką labai stipriai ir tiesiog nudegiau, nustojau pasitikėt žmonėmis. Duok, Dieve, kad tai būtų tiesiog etapas, nes tai irgi yra normalu.
Kai tau skauda, būni šiek tiek užsidaręs, o po to susitvarkai, turi eiti į žmones ir pasitikėti vėl.
– O tau dabar skauda?
– Ne, gal aš įpratus esu apie tai galvoti, nes šie metai buvo gan skausmingi. Nebijau kalbėti apie metus, aš labai džiaugiuosi, kad galiu ramiai priimti tai, kiek man yra iš tikrųjų.
Buvau labai užstrigus kažkur paauglystėj, laukiau progos, kad pradėčiau leisti laiką su savim.
Tempas buvo labai didelis. Didesnis negu vidinis ir dabar aš pristabdžiau tuos dalykus, pradėjau žiūrėti, supratau, kad turiu labai didelę dovaną, kad kūryboj esu aš visa nuoširdi.
Gyvenime būna kažkokie iššūkiai, kažkokios uždaresnės vietos. Pasiklausai savo dainų, supranti, kur link tu judi ir kur nori atsirasti toj aukso pievoj. Kas tai yra tau.
Tas vidinis dialogas su savim labai stipriai prasidėjo. Ir aš labai džiaugiuosi, nes anksčiau ar vėliau tu būsi su savim. Ir tai yra ne skausmas.
Tu tiesiog jauti, kad pereini į kitą etapą ir kad šios Kalėdos bus lūžio taškas, atneš kažką naujo. Net neabejoju. Ir žinau, kad daugeliui šie metai ypatingai sunkūs buvo.
– O tu bijai permainų gyvenime?
– Ne. Man permainos yra, kaip čia pasakius... Įsivaizduok, ateini į kavinę, kur tu visada gerdavai kavą. Ji uždaryta. Ak! Visa diena sugadinta.
Arba, tu galvoji – OK. Šiandien išgersiu arbatos, arba einu į kitą kavinę, kur atsidarė už kampo... Tokiu būdu esi atviras naujiems patyrimams.
Man atrodo, žmogaus didžiausias privalumas yra pokyčiai. Jie yra kaip ir ženklai, kad yra dalykai, kurių mes nevaldom. Ir mes reliai nekontroliuojam savo gyvenimo didžiosios dalies.
Tiktai yra iliuzija. Dabar aš valdau situaciją. Jei žmogus išmoksta valdyt situaciją, tai dangus parodo, kad yra kitaip.
Rodo tau, kur reikia susitvarkyt. O kai esi atviras su savim ir esi atviras visiem variantams, kurie bus tavo gyvenime, tai tada ateina dovanos. Žmonės pradeda kitaip su tavim bendraut.
Ir tu gauni ženklus kažkokius, kad esi savo laiku, savo vietoj.
– Prieš mūsų pokalbį bandžiau peržiūrėti tavo buvusius interviu. Tu nebuvai tas žmogus, kuris labai atvirautų, pasakotų apie savo gyvenimą. Kokių klausimų tu niekada nemėgdavai?
– Logiška, aš nelabai mėgdavau klausimų apie apatinius. Jei tu mane įtikintum, kad man reikia apie juos pašnekėt, tai tada tvarkoj. Vieniems yra faina: ir gipiūrus aptarinėt, ir apie turinį pašnekėt.
Viskam yra laisvė, tik aš nelabai matydavau, kodėl aš turiu tai sakyt, jei aš nelabai jaukiai jaučiuosi. Tai irgi labai žmoniška savybė.
– Galiu aš pasinaudoti tokia šilta atmosfera ir užduoti tau vieną nepatogų klausimą? Nors vasaros pabaigoje su V.Bareikiu atšventėte santuokos 10-metį, tačiau jau pusmetį sklando kalbos apie judviejų skyrybas. Dar dvi žvaigždės nesutilpo po vienu stogu?
– Kas ten žino, kaip bus tais naujais metais, bet dabar mes gyvenam atskirai. Šito dalyko aš neslepiu, tai yra tiesiog faktas, o toliau ta tema kažkaip nejauku.
– Pakalbėkim apie jausmus. Tau yra svarbi meilė.
– Priėjau išvados, kad geriausia investicija yra į santykius. Žmogus gali atsiskleisti iki tam tikros ribos vienas, bet toliau jis gali išsiskleisti tik santykiuose su žmogum. Dėl to man tai yra kryptis.
