Vilniaus miesto apylinkės teismas baigė nagrinėti civilinę bylą, kuri iškelta privataus kaltinimo tvarka.
Dėl moters veiksmų socialiniame tinkle į teismą kreipėsi pilietis A.S. (tapatybė redakcijai žinoma, Red.), kuris iš ieškove tapusios A.Jagelavičiūtės siekė prisiteisti neturtinę žalą.
Tuo pačiu vyras reikalavo viešo atsiprašymo.
Lapkričio 22 d. nagrinėti pradėta byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį, kuri yra konfidenciali.
Vienas jos punktų – atsakovė yra įpareigota iš socialinių tinklų pašalinti visą su atsakovu A.S. susijusią informaciją.
Istorija prasidėjo šių metų vasarą, kai tuometė A.Jagelavičiūtės asistentė kreipėsi į keliones organizuojančias agentūras dėl barterinių mainų pasiūlymo.
Laiške moteris siūlė vienos įtakingiausių nuomonės formuotojų reklamos paslaugas socialiniuose tinkluose.
Mainais į tai asistentė ieškojo įmonės, galėsiančios suteikti A.Jagelavičiūtei ir jos bičiuliui, žinomam fotografui Lukui Griciui skrydžius į Singapūrą verslo klase.
Tokio prašymo sulaukęs, kelionių agentūroje dirbantis A.S,. komercinį pasiūlymą paviešino socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje, kuri jo ironišką bei privatų įrašą galėjo pamatyti tik virtualūs draugai.
Tarp jų atsirado tokių, kurie vyro žinutę bei asistentės laišką pradėjo platinti.
Tai pro akis nepraslydo ir daugiau nei 175 000 sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“ turinčiai A.Jagelavičiūtei.
Paviešinusi privatų A.S. įrašą, ji savo sekėjams paaiškino, „kaip veikia marketingas socialiniuose tinkluose“ bei skyrė vyrui epitetus „priedurnis“ ir „kiaušingalvis“.
Tuomet istorija persikėlė į Temidės rūmus. Ieškovu civilinėje byloje tapusio A.S. atstovas, advokatas Vytautas Skulščius tik prasidėjus teisminiam procesui naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad byla teismo galėjo nepasiekti, bet atsakove tapusi A.Jagelavičiūtė ignoravo siųstą pretenziją.
Dėl kokių priežasčių – neaišku.
„Jeigu žiūrint į bylos sudėtį, tai klientas ne tiek reikalauja viešo atsiprašymo, o pripažinimo, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija.
Kaip ir numato kodeksas, klientas reikalauja pripažinti, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija.
Jeigu matėte viešai patalpintus komentarus, tai jie identifikuoja mano klientą, kaip nepilnai protaujantį – tai tam tikra prasme yra tikrovės neatitinkanti informacija.
Ieškinys šioje dalyje (dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, Red.) galimai bus tikslinamas, o dėl reikalavimo dydžio neturtinei žalai atlyginti...
Žmogus yra gana jautrus, taip susiklostė, kad tai paveikė jį darbinėje aplinkoje.
Byla atsidūrė teisme, nes iš pradžių buvo siųsta pretenzija į kurią nebuvo sureaguota“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė anksčiau kalbintas advokatas V.Skulščius.