Pirmadienio rytą ji prakalbo ne tik apie savo jausmus, tikslus, sveikatą, bet ir apie po skyrybų sulauktą žinučių srautą iš vyrų.
„Išskaidžiau save į milijoną, kad sujungčiau į vieną visumą. Šiandien pajutau lūžį. Vakar išrašydama save į dienoraštį, jaučiausi vieniša ir nereikalinga, nors faina ir gabi ir visokia kitokia.
Staiga kažkas kliktelėjo – pajutau, kad šios reakcijos buvo būdingos tai, anai Jurgai. Bet šita, dabartinė aš jau esu kitokia ir tarsi iš šono stebiu savo užsiparinimą. Tarsi nuo įkvėpusio po daugelio metų kalno į šalis nušliaužė visi nereikalingi priedai ir kalno viršūnėje likau aš: pažeidžiama ir tuo stipri, jaučianti, kad atėjo laikas išmokti pamilti save. Kartą ir visiems laikams. Ypač – jei noriu būti mylima. Kokia ta „aš“?
Labai empatiška ir sugebanti įlįsti į kito būseną su visom ausim. Dar esu padykusi, mėgstu krėsti juokus ir dūkti. Esu mąsli ir kūrybinga, tikiu, kad per kūrybą – savo ir kitų – žmonės ilsisi ir „prisijungia“ prie savo svajonių. Tikiu, kad galima sujungti dvi priešingybes, sutaikyti konfliktuojančias puses. Dar labai vertinu artimą ryšį su savo pasirinktu žmogum.
Brangūs vyrai, pasinaudodama proga, prašau, nebesiūlykit man eiti arbatos ir kavos – manęs visiems parašiusiems neužtektų. Būnu atsipalaidavusi tarp savų. Mėgstu tylą, bet joje pabuvusi tiek, kiek man reikia, bėgu pas artimus žmones pliurpti, dalintis atradimais, kurių nemažėja kas diena.
Labai vertinu moterišką mergaičių ratelį, kuris atveria slaptesnes, net kartais sau nepažinias širdies kerteles ir nuramina net žodžiais neišsakomu palaikymu. Esu vaikiškai naivi ir atvira. Visada tokia buvau ir tai buvo mano supergalia.
Tik buvau tai pamiršusi po sunkiais pareigos nešuliais, kuriuos pati sau pasunkindavau. Lengvumo, lengvumo, lengvumo – šaukiuosi, noriu ir prašau. Debesų prašau, nes kartu išsilijom tai, kas buvo per sunku nešti ir dabar galima skristi.
Buvau gerokai pamiršusi, kad esu, užsipainiojusi bandymu suvokti, kaip viskas pasaulyje sudėta. Aš esu pasaulio modelis, nes kiekvienas žmogus yra kosmosas. Gražus, neišmatuojamas ir visagalis, paslaptingas, šviesus ir neišsemiamai gilus.
Va, taip jausdamasi pažadu sau šiandien nusipirkti superkokybiškų vitaminų, pradėti dažniau lankyti baseiną, vėl šokti, nepamiršti pavalgyti ir draugauti su pasauliu, apkabindama jį su visomis galimybėmis kiekvienai dienai ir tikėdamasi iš jo to paties.
Ir dar – noriu visus patikinti, kad manęs niekas nepaliko. Pasirinkau kelią, kuriuo tikiu, švariai, be papildomų istorijų. Visa kita – nebe mano įtakoje ir nuo to atsiriboju švelniai linkėdama laimės“, – rašė Jurga.
V.Bareikis praėjusią savaitę socialiniame tinkle paskelbė esąs nebe vienišas, nuo šiol jis – įsipareigojęs. Tai jis padarė iškart grįžęs po atostogų iš JAV, kur ilsėjosi su televizijos laidų vedėja Indre Stonkuviene ir savo bei Jurgos sūnumi Adu (11 m.).
Jurga ir Vidas susituokė prieš dešimtmetį – 2009-ųjų rugpjūtį.
