Žinia apie rašytojos mirtį sukrėtė ją pažinojusius, kartu dirbusius ar jos kūrybą mėgusius asmenis.
Tarp jų ir kino režisierių Romą Zabarauską. Vyras socialinio tinklo paskyroje pasidalijo jautriais žodžiais bei prisiminimais apie Nerigą Dangvydę.
„Aš esu lesbietė, kolegos, ir tuo didžiuojuosi!“. Netekome rašytojos Neringos Dangvydės. Užuojauta artimiesiems. Neringa mirė, tačiau dar būdama gyva suspėjo amžiams įsirašyti į Lietuvos istoriją, kovodama už mūsų šalies piliečių gerbūvį.
Kovodama, tiesa, gal kartais ir nenoromis. Šiai rašytojai visų pirma rūpėjo kūryba, literatūros mokslas, psichoanalizė, o ne viešas aktyvizmas. Bet kartais dilemos nutinka ne tik literatūroje, o ir gyvenime. Neringa jas pasitiko su neįtikėtina drąsa, o taip pat užsispyrusiu siekiu visada matyti situacijos įvairiapusiškumą.
Lietuva dar niekada nėra praradusi tokio LGBT+ bendrapiliečių lygiateisiškumo istorijai esminio žmogaus. Neringa laikė save patriote ir pergyveno, kad kai kurie lietuviai jos pilietinę poziciją matė kaip nepatriotišką.
Neringos netektis tegu primena mums, kad nors karantino sąlygomis gal ir jaučiame vienybę, bet vos tik išeisime į lauką, vėl matysime nelygybę.
Prisiminkime stereotipus ir klišes, kuriuos primetame bendrapiliečiams. Cenzūrą, kuri iki šiol draudžia spausdinti Neringos pasakas vaikams.
Kiekvienas pagalvokime, kokią visgi Lietuvą kursime, kai vėl spausime vienas kitam rankas. Pagalvokime, ar ne laikas atsiskleisti.
Ar ne laikas su panašiu įkarščiu ginti ne tik mūsų visų sveikatą, bet ir kiekvieno žmogaus orumą. Ir pagalvokime, ar nepamirštame deramai įvertinti tokio kalibro Lietuvos patriotų, kaip Neringa Dangvydė. Ačiū už viską“ , – socialinio tinklo paskyroje rašė vyras.
Neringa Dangvydė pagarsėjo 2014 m. išleidusi prieštaringai įvertintą pasakų knygą „Gintarinė širdis“. Joje pateikiamos istorijos apie socialinę atskirtį, diskriminuojamas grupes – neįgaliuosius, kitos lytinės orientacijos ar kitos rasės, tautinės kilmės asmenis.
Pasakos sukurtos pagal tradicinį modelį, jose veikia stebukliniai personažai, sąmoningai naudojami motyvai, kuriuos skaitytojas turėtų atpažinti iš liaudies ar klasika tapusių Brolių Grimų, Š. Pero ar H. K. Anderseno tekstų, perteikiant šių dienų socialines realijas.
Argumentuojant, kad pasakos, kuriose vaizduojami homoseksualūs veikėjai, gali būti žalingos nepilnamečiams, knygos platinimas buvo uždraustas. Autorė dėl to bylinėjosi teismuose, byla pasiekė ir Europos žmogaus teisių teismą.
