Šiandien jos jauniausiai dukrai Evai – 4 mėnesiai. Moteris pasakojo, jog šis laikas jai buvo kupinas laimės.
„Visą šį laiką vaikštau išsišiepusi. Naktį atsikeliu, einu pasižiūrėti, kaip jinai ten miega, nors ji visai ramiai miega. Esu labai laiminga, kad galiu džiaugtis motinyste – man tai suteikia be galo daug teigiamų emocijų. Turbūt taip buvo, kai ir Marija buvo mažytė, bet laikas greit bėga ir viskas pasimiršta, todėl norisi šia motinyste džiaugtis. Tą darau kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką.
Ji iš pradžių buvo labai rami mergaitė, tuo mes labai džiaugėmės. Po to, sulaukusi dviejų mėnesių ji ėmė streikuoti su maisteliu. Pasidomėjus dagiau sužinojau, jog tai nėra retas reiškinys vaikų tarpe. O dabar jau norisi jai daugiau padūkti, pabūti, nes yra labai linksma mergaitė.
Be galo mėgsta, kai su ja užsiima. Taip, mes esame labai guvios ir sportiškos. Eva mėgsta riestis, gulėti ant pilvuko, bando šliaužti. Mes labai užsiimame su jos raida, žiūrime, kad viską spėtų atlikti, darome tam tikrus pratimukus. Jai tai labai patinka“, – su šypsena apie pirmuosius mėnesius naujienų portalui lrytas.lt pasakojo I.Martinkėnaitė.
Dainininkė pasakojo, jog didžiausias iššūkis – pamaitinti Evą.
„Ji valgo tik primigusi arba mieganti. Tarp to ir laviruojame bei tam skiriame daug dėmesio. Gyvename visiškai pagal mažylės grafiką ir stengiamės prisitaikyti prie jos.
Daug darbo, planavimo, kad tik nepraleisti to maistuko. Kaip ir kiekvienas vaikas ji – su savo ypatumais, tai stengiames prisitaikyti“, – dėstė I.Martinkėnaitė.
Pasiteiravus, ar planuoja paminėti šią sukaktį, moteris atsakė:
„Kol kas visas dėmesys yra jai. Nevykstame į svečius ir prisibijome jų kviesti pas save, kadangi nenorime išeiti iš turimo maitinimo ir miego grafiko. Nei vaikui, nei mums tada nesmagu.
Gyvename ramiau, norime, kad mažylė sustiprėtų ir tada kviesimės svečius ir garsiai švęsime. Kol kas rūpinamės, kad ji pamiegotų, pavalgytų. Manau, kad tėvų ir sesers dėmesio kol kas pilnai pakanka. Tėtis visą laiką šia proga nuperka gėlyčių ir mama ta proga labai pasidžiaugia. Suvalgome torčiuko ir taip paminime šią progą“.
