Viskas prasidėjo pirmadienį, kuomet atlikėjai Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings parašė viešą laišką, teigdami, kad pasisako prieš smurtą ir šiuos veidus pasirinkusi „Telia“ labai suklydo.
Galų gale, jie pareiškė paliekantys šią telekomunikacijų bendrovę.
Tuomet „Telia“ nusprendė šią reklamą sustabdyti. Po tokio žingsnio į visuomenę kreipėsi ir teisininkė, kuri ragino paduoti į teismą Didžiulius už reputacijos gadinimą. Lavrinovičiai sulaukė daugybės palaikymo ir iš žinomų žmonių.
Penktadienį socialiniame tinkle pasisakė ir Lietuvos žmogaus teisių centras. Savo pozicija sutiko pasidalyti ir su lrytas.lt skaitytojais.
„Jau kurį laiką Lietuvos viešojoje erdvėje diskutuojama apie „Telia“ sprendimą savo reklaminiais veidais paversti brolius Lavrinovičius.
Situacija gana sudėtinga, vis dėlto gaila, kad viešojoje erdvėje pasigirdo minčių paduoti asmenis, kurie suabejojo Telia spendimu, į teismą.
Kodėl situacija sudėtinga?
Viena vertus, buvę kaliniai Lietuvoje yra viena labiausiai visuomenės nuvertinamų grupių. Ilgametės apklausos rodo, kad šie asmenys nuolat atsiduria visuomenės nemėgstamųjų sąrašo trejetuke – apie trečdalis visuomenės su šiais asmenimis nenori kartu dirbti, būti kaimynais.
Taip pat bet kuris nusikaltimą įvykdęs ir už tai bausmę atlikęs asmuo turi teisę reintegruotis į visuomenę, dalyvauti viešajame gyvenime, o dėl anksčiau įvykdyto nusikaltimo asmuo ar asmenys neturi būti diskriminuojami.
Kita vertus, turime situaciją, kai buvo įvykdytas žiaurus nusikaltimas – seksualinė prievarta prieš nepilnametę.
Seksualinė prievarta ir smurtas lyties pagrindu Lietuvoje taip pat yra ypač jautrios, socialinę įtampą keliančios problemos. Iki šiol neturime efektyvios sistemos, kuri padėtų seksualinį smurtą patyrusioms moterims. Smurtas prieš moteris vis dar yra epideminio lygio – policija kasmet sulaukia apie 45 tūkst. iškvietimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje.
Nors nusikaltimą įvykdę asmenys atliko bausmes, tačiau jie yra viešai žinomi asmenys, kuriems taikytini ir ypač aukšti moralės standartai. Pabrėžtina ir tai, kad broliai Lavrinovičiai atstovauja didelę įtaką šalyje turinčiai sporto šakai. Jų pasisakymus bei karjerą, kaip jie patys viešai įvardijo, seka daug jaunų žmonių.
Tad tikėtina, kad keliant vakarietiškus moralės standartus viešai žinomiems asmenims, pasigirdo balsai tų žmonių, kurie klausė, ar etiška reklamoje vaizduoti asmenis, kurių nusikaltimo istorija apipinta galimu spaudimu aukai?
Juk reklaminis veidas nėra tik nuotrauka ar video įrašas, reklamoje naudojamas konkrečių asmenų įvaizdis, kurio dalis neabejotinai yra ir to asmens ar asmenų vertybės.
Čia, be abejo, kyla klausimas dėl nusikaltimo senumo – jis įvykdytas prieš 22 metus. Vis dėlto, nors broliai Lavrinovičiai nevengia žiniasklaidos dėmesio, dažnai komentuoja tiek krepšinį, tiek asmeninio gyvenimo detales, tačiau turimas žinisklaidos dėmesys menkai išnaudotas įvykdyto nusikaltimo moralinei žalai taisyti.
Tad šis skandalas neturėtų būti naudojamas bylinėjimuisi.
Tai proga broliams Lavrinovičiams nedviprasmiškai ir labai aiškiai įvardyti savo netinkamą praeities elgesį, pasisakyti prieš bet kokį smurtą prieš moteris. Taip pat naudotis savo viešumu ir įtaka tam, kad tokių nusikaltimų Lietuvoje būtų kuo mažiau, bei ugdyti pagarbos, lygiavertiškumo ir pagarbos vertybes jaunosios kartos berniukuose“, – rašoma Lietuvos žmogaus teisių feisbuko paskyroje.
