Televizoriaus ekranuose pirmą kartą Nomedos vardas sušmėžavo 2002-aisiais. Tuomet ji, priėmusi prodiuserio Justino Milušausko kvietimą, stojo prie laidos „Nomeda“ vairo.
Nuo 11 metų menu gyvenanti Nomeda nė nenutuokė, kas jos laukia ateityje. Baigusi M.K.Čiurlionio menų mokyklą žinoma moteris išbandė ne vieną meno šaką – nuo grafikos, tapybos iki keramikos.
Vos pasirodžiusi televizijos ekranuose laida „Nomeda“ tapo labai populiari. Reitingai gerino rekordus, o žmonės, gatvėje sutikę naująją vedėją, negailėdavo komplimentų.
„Laida „Nomeda“ netikėtai tapo žiūrima ir jos reitingai buvo labai aukšti. Žmonės, sutikę mane gatvėje, klausdavo, ką aš veikiau iki tol. Televizijos fenomenas yra toks – tu gali veikti savo srityje ir netgi būti sėkmės sulaukęs dailėje ir keramikoje, tačiau tai ekrane nieko nereiškė. Televizija iš nežinomo žmogaus padaro žvaigždę, net jei to ir nenori. Unikalus reiškinys, jog daugeliui atrodo, kad tu negyveni, kol tavęs neparodo per televiziją.
Kasdieninis buvimas ekrane ir dar šiek tiek sėkmės be didelių pastangų padaro tave žinomą. Visa tai dabar atrodo tarsi filmo vertas scenarijus. Buvau nepratusi prie tokio dėmesio. Žmonės su manimi elgėsi tarsi su žvaigžde – sekdavo iš paskos, norėdavo nusifotografuoti. Dabar nieko panašaus nevyksta, bet tuo metu taip buvo“, – karjeros pradžią prisiminė ji.
Televizijos laidų vedėja Nomeda tapo būdama 37-erių. Branda ir suvokimas, kad viskas yra laikina šiame pasaulyje, pasak žinomos moters, padėjo išvengti žvaigždžių ligos.
Laida „Nomeda“ buvo transliuojama šešis sezonus. Vėliau, pakeitusi pavadinimą, gyvavo dar keletą metų. Ten buvo paliečiamos jautrios temos – nuo smurto iki homoseksualumo. Tuo metu kalbėti apie tai buvo tabu.
„Laidos kūrimas vyko be galo dideliu tempu. Buvo ne viena kuriozinė situacija. Ne kartą yra tekę keisti laidos koncepciją iš esmės, nes keisdavosi pašnekovai. Redaktoriai, kurie dirbo visoje Lietuvoje, ieškodavo mums pašnekovų Jurgos Gusarovienės sugalvotoms temoms. Jei būtume apsiriboję tik didžiausiais šalies miestais, mums jų nebūtų pakakę, nes laida buvo transliuojama penkis kartus per savaitę.
Surasti žmonių, kurie kalbėtų itin jautriomis temomis, lengva nebuvo. Moterys, kurios kalbėdavo apie vyrų smurtą, jausdavosi nesaugios. Gerbdami pašnekovų orumą ir norėdami kalbėti apie jų problemas mes slėpdavome jų veidus: statydavome širmas, uždėdavome perukus, kaukes.
Buvo atvejis, kai redaktoriai paprašė profesionalių aktorių suvaidinti keletą temų. Tai nebuvo sudėtinga suprasti, ir aš viską greit išsiaiškinau.
Labai pasitikiu žmonėmis iki kol jie manęs nepaveda. Kai kilo abejonių, aš paklausiau redaktorių, ar taip nėra. Jie neprisipažino ir patikino, jog viskas čia yra gerai. Pasitelkusi savo šaltinius tai išsiaiškinau ir tuomet su prodiuseriu pokalbis buvo paprastas. Tai buvo mano principo reikalas. Norėjau, kad mūsų laida būtų tikra. Gavome pamoką visi – aš, prodiuseris ir žmonės, kurie manė, kad galima apgauti laidos vedėją ir žiūrovus“, – pasakojo ji.
Nomeda sako gavusi begalę pamokų iš profesionalių kolegų bei pašnekovų.
„Nežinau, kiek man tai buvo naudinga kaip vedėjai, bet kaip žmogui – labai. Buvau įmesta ne į vandenį, o į audringą jūrą ir turėjau išplaukti. Tą gyvenimo mokyklą perėjau ne tik aš, bet ir daug kitų žmonių. Mūsų laidoje karjerą pradėjo žurnalistas Orijus Gasanovas, laidos „Gimę tą pačią dieną“ redaktorė Danutė Nicolas, Jurga Vižinienė ir daugelis kitų sėkmės lydimų žurnalistų, kurie dirba iki šiol“, – kalbėjo žinoma moteris.
Televizijos laidų vedėja neslepia, jog kūryba jai buvo visuomet artima. Net ir karjeros pradžioje ji aktyviai dalyvavo laidos kūrybiniame procese.
„Aš niekuomet nebuvau tik skaitovė, man visuomet reikėjo dalyvauti laidos kūrime. Kolegoms sakydavau, kad nesitikėtų iš manęs vaidybos, aš nesu aktorė. Man buvo svarbus turinys. Kartais su prodiuseriais net ir pasiginčydavome. Manau, kad tai buvo į naudą. Daugeliui buvo aktualu banalybės, o man – gilesnis turinys. Visuomet rasdavome kompromisą tarp šių dviejų pusių. Galbūt todėl ta laida ir nenuplaukė paviršiumi, o buvo žiūrima ir tarp intelektualų“, – prisiminė ji.
Populiarios pokalbių laidos „Nomeda“ transliacija nutrūko pačiame jos pike. Anot Nomedos, ši laida galėjo būti rodoma dar daug metų.
„Laida galėjo būti rodoma dar daug metų. Kažkas panašaus į mūsų laidas atsirado gerokai vėliau. Viską baigti buvo mano sprendimas, nes susikirto mūsų ir vadovų požiūriai. Man pritrūko pagarbos. Aš labai siekiau to ir sakiau, kad jeigu nebus bendražmogiškos pagarbos vieni kitiems, aš išeisiu. Taip ir atsitiko. Palikau laidą pačiame jos pike. Trinktelėjau durimis ir niekuomet dėl to nesigailėjau.
Aš manau, kad geriau išeiti tada, kai esi labai reikalingas, negu tada, kai seniai esi visiems nusibodęs. Aš pati mėgstu pokyčius, kurie padeda kūrybai. Nemėgstu bijoti ir turėti komplikuotų santykių. Mėgstu būti savimi, autentiškumą ir niekas neturėtų man trukdyti to daryti. Jeigu man tik kyla kokios kliūtys – aš visko atsikratau“, – pasakojo Nomeda.
Žinoma moteris neslepia, jog visos per 19 karjeros metų jos vestos laidos – širdžiai mielos. Išskirti vienos įsimintiniausios ji negalėtų. Tačiau pačios priimtiniausios tos, kuriose kalbama apie žmogaus jausmus, pagalbą kitam ir kūrybą.
„Labai trumpai vedžiau laidą „Tėvai ir vaikai“, vėliau – „Be grimo“ su Daiva Tamošiūnaite-Budre. Laida nesižiūrėjo, nes mums trūko erdvės, esame solo vedėjos. „Skanus pokalbis“ buvo labai širdžiai miela laida, pirma tokia tarp kulinarijos ir pokalbių. Šefas Reinaldas Janonis gamindavo tai, kas galėtų patikti pašnekovui, o mes tuo tarpu su laidos svečiu kalbėdavomės. Laidos formatas buvo geras, bet dabar ją daryčiau kiek kitokią – su daugiau prieskonių.
Be galo džiaugiausi, kai LRT atsirado kultūros laida. Tai buvo mano svajonė, kuri džiugina mane iki šiol. Jauniausias mano vaikas – laida „Kur važiuojam?“. Prodiusuojame ją drauge su mano mylimuoju Vytu. Jis – prodiuseris, o aš – laidos vedėja. Šis paskutinis mūsų projektas man yra labai brangus. Tiek komplimentų, kiek sulaukiu dėl šio projekto, tikriausiai nesu niekuomet girdėjusi“, – džiaugėsi Nomeda.
